Kretingos meno mokyklos šokėjos

Kretingos šventės akcentai: nuo istorijos faktų iki įkurtuvių naujame aikštyne

„Brangiausią dovaną – Kretingą – mes atiduodam jaunajai kartai, kad toliau augintų, puoselėtų ją ir stiprintų, bet nepamirštų ir žemiškojo paprastumo“,– taip jųdviejų su E. Radžiaus teatro režisieriumi Nerijumi Gedminu sumanyto istorinio-meninio performanso „Kūlgrindoj įmintos pėdos“ iš ciklo „Dėlionė miestui/ Kretingai 770 “, kuriuo šeštadienį prasidėjo galinga miesto šventė, idėją paaiškino rajono Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vita Urbonienė.

Karinga kuršių gentis, gyvenusi nuo VII iki XVII amžiaus, garbino savo dievus, dirbo žemę, augino gyvulius, žvejojo, prekiavo su kaimynais, kentė vikingų antpuolius, mokėjo duoklę Danijos ir Švedijos karaliams.

Bet patys irgi nevengdavo užpulti priešų, apie drąsą sklandė legendos visose Baltijos jūros pakrantėse.

Tačiau, taip ir nesukūrę savo valstybės, kuršiai buvo priversti nusileisti Livonijos ordinui, kol galiausiai asimiliavosi su žemaičiais, lietuviais, latviais ir išnyko iš pasaulio tautų žemėlapio.

Kone pusė dabartinės Žemaitijos yra buvusios kuršių žemės: Mėguva, Duvzarė, Ceklis, Pilsotas. Šie pavadinimai dabar likę istorijos vadovėliuose.

Livonijos vyskupo Heinricho rašte, pasirašytame Memelburge (Klaipėdoje), Kretingos pilis pirmą kartą paminėta prieš 770 metų.

Nors nebesužinosime, ar tos pilies bokštai buvo ąžuoliniai, ar vartai variu kaustyti, pėsčiomis ar raiti, su ginklu ar draugyste apsilankė pirmieji užjūrio svečiai, svarbiausia tai, kad, kas sykį buvo užrašyta, pasiliko istorijoje: 1263-ieji tapo metais, kai apie Kretingą sužinojo visas pasaulis.

Nuo tada prasidėjo daugiau kaip 7 šimtmečius trukusi kelionė iš pagoniškosios Mėguvos kuršių pilies į krikščioniškąjį Žemaitijos miestą.

Daug laiko praėjo, kol ant Akmenos krantų didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus valia iškilo Karolštato mūrai, rotušė ir bažnyčia.

Didįjį karvedį mena ir dabartinis Kretingos herbas, ir švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų atvaizdas miesto vėliavoje.

Pakilimus ir nuosmukius, karus ir epidemijas išgyvenusi Kretinga šiandien yra išskirtinis Lietuvos miestas, jo istorija susijusi su katalikų bažnyčia ir broliais pranciškonais. Miesto šventė kasmet organizuojama per šv. Antano atlaidus.

Organizatorių nuotr.

Prie J. K. Chodkevičiaus paminklo uždegama šventoji ugnis.

Užuominos apie 771 medelį ir tiek pat žvakučių

Rajono meras Antanas Kalnius prisipažino tebegyvenąs šviesiu įspūdžiu, kai prieš keletą savaičių susitelkę daugiau kaip 300 vietinių gyventojų pagražino miestą – Pastauninko parke, lapyno kvartalo parkelyje, taip pat senajame Kretingos miesto parke pasodino 770 medelių bei žydinčių krūmų.

„Per talką vienas 6 ar 7-erių metų vaikas priėjęs prie manęs paklausė, ar kitais metais Kretingoje pasodinsim jau 771 medelį?

Taip, žinoma, pasodinsim.

Nauja gera tradicija turi tęstis“, – neabejojo A. Kalnius. Anot jo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas šiandien džiaugtųsi pamatęs, kaip pasikeitė jo įkurtasis Kretingos miestas, žmonės tapo darbštesni, o veiduose daugiau šypsenų.

Pasienyje su Klaipėdos kraštu įsikūrusi Kretinga nuolat jautė protestantiškos kultūros įtaką, o ir pačiame mieste visais laikais gyveno liuteronų bendruomenė.

Pasak Evangelikų liuteronų parapijos kunigo Dariaus Petkūno, šiandien čia meldžiasi apie 200 šios bendruomenės narių.

Sveikindamas miestelėnus, jis pasidžiaugė, kad dvi krikščioniškąsias tradicijas jungianti Kretinga Lietuvos kultūrai davė iškilių žmonių, pripažino, kad prie to daug prisidėjo ir dvasiniu vietinių gyvenimu besirūpinantys broliai pranciškonai.

Organizatorių nuotr.

Simbolinę sporto aikštyno atidarymo juostelę perkirpo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis.

„Aš pasigedau torto su 770 žvakučių, kitąmet turės jų būti viena daugiau“, – juokavo šventę palaiminęs Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas.

Jis trumpai užsiminė apie šv. Antano – vienuolio pranciškono, didžio pamokslininko ir Viešpaties Evangelijos skleidėjo – portugališkąją kilmę bei tolesnį gyvenimo kelią, kuo ši asmenybė svarbi Kretingai, su vardadieniu nepamiršo pasveikinti visus į šventę atėjusius Antanus ir Antaninas, o jaunoms šeimoms palinkėjo būsimus savo vaikus pavadinti šiais vardais, kad užaugę taptų ir merais, kaip Antanas Kalnius, ir Seimo nariais, kaip Antanas Vinkus.

„Aš čia gimiau ir nepaliausiu tavęs mylėti, mano mieste“, – prakalbo prie mikrofono pakviestas žodį tarti A. Vinkus. Į kretingiškius jis kreipėsi prašydamas sugyventi taikiai, be barnių, prašė vienytis, nes tik jausdami bendrystę, pasitikėjimą vieni kitais žmonės gali būti stiprūs, daryti gerus darbus.

Kretingą ir kretingiškius pasveikino Seimo narys Mindaugas Skritulskas, taip pat Lenkijos Lemborko ir Vokietijos Blankenfelde miestų, su kuriais rajono Savivaldybę sieja ilgamečiai draugystės ir bendradarbiavimo ryšiai, merai Witold Namyslak ir Michael Schwuchow.

Svajonė tapo kūnu

Į tradicinę Kretingos miesto šventę šiemet įsikomponavo dar viena – prie Pranciškonų gimnazijos atnaujinto sporto aikštyno atidarymo ceremonija.

Nuotaiką čia kūrė Sporto mokyklos šokėjos ir Alvydo Bružo vadovaujamas Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „Vėjūnas“.

Organizatorių nuotr.

Atnaujintą stadioną palaimino parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas (dešinėje).

Į prieš kelias savaites baigtus aikštyno rekonstrukcijos darbus investuota daugiau kaip 860 tūkst. eurų, lėšas skyrė ir Kretingos rajono savivaldybė, ir Sporto rėmimo fondas.

Aikštyne įrengtas 280 metrų ilgio trijų takelių bėgimo takas, 100 metrų ilgio keturių takelių bėgimo tako tiesioji.

Aikštynas taip pat turi dvi krepšinio, mini futbolo, tinklinio ir paplūdimo tinklinio aikšteles, šuolio į tolį sektorių, lauko treniruoklius, stalo teniso stalą, įrengtas naujas apšvietimas, mažosios architektūros elementai, rekonstruota tvora, atlikti kiti darbai.

Kaip sakė meras A. Kalnius, nauja sporto erdve naudosis tiek visi kretingiškiai, tiek šalia esančios gimnazijos auklėtiniai. Bet klausimas, kaip aikštynas turėtų vadintis? Meras sakė lauksiąs kretingiškių pasiūlymų.

Pranciškonų gimnazijos direktoriui Alvydui Virbaliui Seimo nariai A. Vinkus ir M. Skritulskas perdavė po krepšinio kamuolį, kuriais žais moksleiviai ir vietos jaunimas.

„Svajonė tapo kūnu“, – aikštynu pasidžiaugė A. Virbalis. Mintys apie tai gimnazijos bendruomenėje sukosi nuo 2014-ųjų. „Iš pradžių nežinojom, kieno čia nuosavybė, manėm, kad teritorija yra vienuolyno, o, pasirodo, viso miesto“, – kalbėjo direktorius.

Anot jo, ne vienas raštas buvo parašytas rajono Savivaldybei, kol dėl rekonstrukcijos sutarta. „Įrodėm, kaip svarbu bendradarbiauti. Manau, visi mes prisidėsim prie sportuojančių kretingiškių sveikos gyvensenos“, – sakė A. Virbalis.

Stadioną palaimino klebonas S. P. Bytautas, palinkėjęs čia užaugti ne vienam Europos, pasaulio ir Kretingos čempionui.

Netrukus prasidėjo ir pirmasis atnaujintame stadione krepšinio „3x3“ turnyras, kuriame jėgas išbandė jaunimas iš Kretingos, Gargždų, Klaipėdos. 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder