Migrantai

Migrantų apgyvendinimo vietos – pustuštės: daugelis jau paliko šalį

Nors dar metų pradžioje šalyje esančiose neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose buvo įkurdinti apie 3400 užsieniečių, šiuo metu jų Lietuvoje teliko kiek daugiau nei 300. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 220 asmenų šiuo metu yra Pabradės bei Kybartų užsieniečių registracijos centruose. Likusieji 124 gyvena Rukloje ir Naujininkuose.

Kaip Eltą informavo Pabėgėlių priėmimo centro vadovė Beatričė Bernotienė, lapkričio 30 d. duomenimis Ruklos apgyvendinimo centre gyvena 93 asmenys, kurių 87 yra neteisėtai patekę į šalies teritoriją.

25 migrantams yra suteiktas prieglobstis, 47 prašo jiems suteikti pabėgėlio statusą, 15 jų – neteisėti migrantai. Pagal amžių, Rukloje glaudžiasi 63 suaugusieji ir 26 vaikai.

Tuo metu Naujininkuose yra apgyvendintas 31 migrantas – 25 iš jų prašosi prieglobsčio. 5 jų yra Ukrainos pabėgėliai. Trečdalis centro gyventojų – vaikai.

„Naujų atvykstančiųjų migrantų skaičius yra minimalus. Yra atvejų, kai iš VSAT stovyklų perkeliami migrantai, kuriems nustatomas pažeidžiamumas“, – raštu perduotame atsakyme teigė B. Bernotienė.

VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas nurodė, jog užsieniečių, gyvenančių migrantų centruose, skaičius stabiliai mažėja.

Didelė dalis – maždaug 1200 – jų buvo grąžinti į savo kilmės šalis. Likusieji pasinaudoja teise išeiti iš apgyvendinimo vietos ir atgal nebegrįžta. Jis neabejojo, kad šie užsieniečiai patraukė Vakarų link.

„Kai liepos mėnesį buvo priimtas sprendimas, kad prabuvus centruose ir neturint judėjimo laisvės 12 mėnesių, jiems buvo suteikta teisė laisvai judėti ir išeiti iš centrų.

Likusi dalis užsieniečių ir pasinaudojo ta galimybe ir pabandė įgyvendinti savo tikslus – išvykti į Vakarų Europos šalis“, – Eltai sakė VSAT vado pavaduotojas.

R. Petrauskas akcentavo, jog užsieniečiai gali palikti apgyvendinimo centrus parai – esant išskirtiniams atvejams, laikas gali būti pratęsiamas iki trijų parų.

„Vis tik pagrindinė masė naudojasi ta 24 valandų terminu. Tas terminas yra pakankamas, kad pervažiuotum visą Lietuvą ir išvyktum“, – konstatavo pasienietis.

Teisinė bazė ir Dublino procedūra numato, kad pasišalinę ir į kitas valstybes pasitraukę migrantai turėtų būti grąžinami į savo pirminę atvykimo šalį, tačiau, anot R. Petrausko, sistema nėra efektyvi.

Nors asmenys yra užregistruoti ir matomi tarptautinėje duomenų bazėje, į Lietuvą grąžinama mažoji dalis į Vakarus pasitraukusiųjų.

VSAT vado pavaduotojas situaciją iliustravo skaičiais – pasak jo, pernai į Lietuvą buvo grąžinti 52 užsieniečiai, o per šiuos metus tik 54.

„Jie gali būti grąžinti į Lietuvą ir Lietuva turėtų spręsti jų tolimesnį ar integracijos, ar išsiuntimo procesą. Bet vis tik užsieniečių tikslas nėra Lietuva.

Jie pasilikti ir įsitvirtinti neturi didelio noro, todėl jie Europos šalyse prašosi prieglobsčio, bet kada yra identifikuojami kaip atvykę iš mūsų, nemanau, kad labai didelės dalies prieglobsčio prašymai yra tenkinami.

Jie yra tiesiog priversti slaptytis ir gyventi užsienio valstybėse nelegaliai“, – nurodė jis.

ELTA primena, kad Lietuvos pasienyje gruodžio 2-ąją buvo apgręžti 8 migrantai, bandę neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.

Šeštadienio duomenimis, kaimyninės Latvijos pasienyje su Baltarusija pareigūnai sustabdė 51 neteisėtą užsienietį. Lenkijos pasienio pareigūnai į savo šalį ketvirtadienį neįsileido 53 migrantus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder