Opozicija pristatė siūlomus LRT valdysenos pakeitimus: atsirastų valdyba, keistųsi Tarybos sudėtis

„Ekspertai, praktiškai, vienbalsiai tvirtina, kad dabartinis LRT valdysenos modelis – neveikia, neužtikrina skaidrios, efektyvios ir gerąsias tarptautines praktikas atitinkančios nacionalinio transliuotojos valdysenos. 

Akivaizdu, kad taip tęstis negali, reikia neatidėliotinų sprendimų. Negalėdami pasitikėti valdančiaisiais, kad jų bus imtasi, apsidrausdami imamės lyderystės“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė konservatorė Daiva Ulbinaitė.

Valdyba taptų kolegialiu valdymo organu, būtų sudaroma 4 metų kadencijai bei vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.

Šį organą sudarytų 5 nariai, kuriuos skirtų LRT taryba, jie būtų atrenkami iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių. Kandidatai turėtų atitikti keliamus kvalifikacinius reikalavimus: turėti magistro laipsnį bei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį atitinkamoje srityje.

Tuo metu LRT taryba būtų atsakinga už strateginius ir turinio klausimus. Tiesa, jos narių kadencija būtų trumpinama nuo 6 iki 4 metų.

„Atkreipdami dėmesį, kad mums reikia kompetencijos, susijusios su žiniasklaida, nes tokios kompetencijos apibrėžtos nebuvo. (…) Sukurti Tarybą žymiai kompetentingesnę, suvokiančią savo vaidmenį ir nebesibarstančią kažkokiuose ūkiniuose sprendimuose, kur tikrai nėra tų deleguotų žmonių funkcija“, – dėstė liberalas Simonas Kairys.

Pakeitimais siūloma Tarybos narių skaičių sumažinti nuo 12 iki 11. Be to, norima keisti narių delegavimo kvotas, sumažinant politinių institucijų deleguojamų narių skaičių: prezidentas ir Seimas skirtų po du narius, vietoje dabartinių keturių. 

Taip pat norima į Tarybos narių delegavimą įtraukti dvi naujas organizacijas – Nacionalinę nevyriausybinių organizacijų koaliciją (skirtų vieną narį) ir Medijų tarybą (skirtų du narius). Likusius narius po vieną skirtų Lietuvos mokslo taryba, Švietimo taryba, Meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Opozicija taip pat siūlo sugriežtinti Tarybos narių skyrimo tvarką – deleguojančios institucijos turės vykdyti atranką pagal įstatyme apibrėžtus kriterijus. 

Taip pat, nariais galės tapti tik 5 metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityje turintys asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. 

Be to, Tarybos nariu negali būti asmuo, kuriam taikyta atsakomybė dėl profesinės etikos pažeidimo.

„Numatyti galimybę Tarybos narį skyrusiai institucijai jį atšaukti, jeigu jis pažeidžia įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Dabar gi atšaukti, kaip matome, negalime net plagiatoriaus“, – dėstė D. Ulbinaitė.

Aptarė su žiniasklaidos atstovais

Šį siūlymą opozicija tikina aptarusi ir su žiniasklaidos atstovais.

„Aptarėme ir su teisės ekspertais, ir su žiniasklaidos ekspertais, ir su valdysenos ekspertais, ir su žurnalistais. Turėjome darbinius pasitarimus ir manome, kad šie mūsų pasiūlymai paremti būtent ekspertų pastebėjimais ir nuomonėmis“, – sakė D. Ulbinaitė.

Savo ruožtu S. Kairys akcentavo, kad kol kas šie siūlymai tėra idėja, dėl kurios dar bus diskutuojama.

„Atkreipiu dėmesį, kad mes ir nesiūlome kažko daryti skubos tvarka, mes kalbame apie idėją, kurią pateiksime darbo grupei, kuri iki šiol tik išklauso ir mes nežinome, kokia jų nuomonė“, – tikino liberalas.

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.  

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. 

Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.