Parengtas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas: tautinių mažumų mokyklose daugėtų ugdymo lietuvių kalba
„Įgyvendinti siūlymai padės tautinių bendrijų mokyklų bendruomenėms labiau ir aktyviau integruotis į visuomenę, sudarys palankesnes sąlygas dar tvirčiau išmokti valstybinę kalbą. O tai atveria ir daugiau mokymosi, studijų ir darbo karjeros galimybių“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Įstatymo pakeitimais siūloma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose skirti daugiau valandų ugdymui lietuvių kalba. Numatoma, kad nuo kitų metų rugsėjo 1 d. ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.
„Taip vaikams būtų sudaromos tinkamos sąlygos ankstyvame amžiuje įgyti lietuvių kalbos pagrindų. Tam pritarė bemaž visi diskusijose dalyvavę tautinių bendrijų atstovai, konstatavę, kad į pirmą klasę tautinių bendrijų mokiniai ateina per mažai mokėdami valstybinę kalbą“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Taip pat siekiama didinti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų pradinėse klasėse skaičių. Ministerijos duomenimis, šiuo metu tautinių mažumų mokyklų pirmokai turi 4 šio dalyko pamokas per savaitę, o vyresni vaikai – po 5 pamokas per savaitę.
„Palyginti: mokyklose lietuvių mokomąja kalba pirmokams skiriama po 8 val., o kitose klasėse – po 7 val. per savaitę. Per visą pradinio ugdymo laikotarpį pamokų skirtumas tarp lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų sudaro 350 val., o tai yra beveik pusantrų metų skirtumas“, – rašoma ministerijos pranešime.
„Svarbu, kad lietuvių kalbos pamokų skaičius nėra didinamas gimtosios kalbos sąskaita – gimtajai kalbai skiriamos valandos nėra mažinamos“, – pabrėžia ministrė.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nuo kitų mokslo metų lietuvių kalba dėstyti visuomeninio, gamtamokslio, technologinio ugdymo ir matematikos disciplinas.
„Įstatymu taip pat įteisinama, kad Lietuvoje negalėtų būti vykdomos užsienio valstybių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, švietimo programos“, – praneša ŠMSM.
Ministerijos teigimu, Švietimo įstatymo pakeitimų rengimą paskatino fiksuojami mokinių pasiekimų nelygumai. Pastebima, kad tautinių mažumų mokinių lietuvių kalbos pasiekimai yra žemesni nei moksleivių, ugdomų lietuvių kalba.
2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.
Numatoma, kad anksčiau minėti Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama gerinti mokinių pasiekimų situaciją šalyje, įsigaliotų ne anksčiau nei nuo kitų metų rugsėjo. Įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu yra paskelbtas galutiniam derinimui, po to bus teikiamas Vyriausybei bei Seimui.
ELTA primena,kad apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti šių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.
„Palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą (tautinių mažumų – ELTA) mokyklose, stiprinti mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms", – kalbėjo tuometinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Tuomet ministerija teigė, kad šiais siūlymais būtų siekiama sudaryti didesnes galimybes vaikams išmokti lietuvių kalbos dar ikimokykliniame ar pradiniame ugdyme.
Rašyti komentarą