Pavojinga tendencija: gamtos gaisrai jau sudaro ketvirtadalį visų nelaimių

Skaičiai kalba patys už save, tačiau dar labiau neramina tai, kas slypi už jų: pavojus žmonių gyvybei, niokojama gamta ir vis dar gajūs įpročiai, kurių pasekmės gali būti katastrofiškos. 

Ar šis pavasaris taps lūžio tašku, ar ugnis ir toliau siaubs Lietuvos kraštovaizdį?

Organizuoja spaudos konferenciją

Šiemet ugniagesiai visoje Lietuvoje 940 kartų vyko gesinti degančios pernykštės žolės, miško paklotės ir ražienų. Tokie gaisrai sudaro net ketvirtadalį visų gaisrų.

Atsižvelgiant į šią situaciją, ugniagesiai penktadienį Vilniaus rajone organizuoja spaudos konferenciją, joje bus pristatyta šio pavasario pievų ir kitų atvirųjų teritorijų gaisrų statistika, išdegusių plotų skaičius, naujausios tendencijos, pagrindinės nelaimių priežastys ir pasekmės, atliekami prevenciniai ir kontrolės veiksmai bei rezultatai, žala gamtai ir baudų bei administracinių nusižengimų atsakomybė.

Spaudos konferencija vyks Rukainiuose, Kyviškių gatvė 12, šalia neseniai degusios apie 300 arų ploto pievos.

Konferencijoje situaciją aptars Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas ir Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė.

Baigiasi skaudžiomis nelaimėmis

Žolės deginimas neretai baigiasi skaudžiomis nelaimėmis nuo degančios žolės ugniai persimetus į miškus, durpynus, gyvenamas vietoves, sodybas. 

Kartu su sena žole sudega ir viskas, kas tame plote gyva: nuo dirvoje esančių augalų ir jų sėklų, vabzdžių iki paukščių, perinčių laukuose, besislepiančių žolėje kiškių jauniklių, ežių, varlių ir kitų smulkių gyvūnų.

„Tai iš esmės yra ėjimas prieš gamtą. Keliamas pavojus žmonių sveikatai ar net gyvybei, teršiamas oras. 

Žala gamtai ir žmonėms – milžiniška, o naudos – jokios“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Žolės deginimas yra draudžiamas būdas aplinkai tvarkyti. Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, tam, kad sutvarkyti pernykštę žolę, reikėtų ją kompostuoti. 

Patariama įsigyti kompostavimo konteinerius arba įsirengti savadarbes kompostines ir ten žolę leisti žolei supūti pačiai.

Taip pat biodegraduojančias atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams nemokamai, kurių pridavimo punktus galima rasti stambiųjų atliekų pridavimo aikštelėse.

Tinkamai tvarkant pernykščią žolę išvengiama oro taršos, kenkiančios žmonių sveikatai, saugoma augmenija ir gyvūnai, išlaikomas dirvos derlingumas (vieną kartą išdeginus žolę dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais).

Ugnis nesirenka, sudega viskas

Žolė deginama sausa su joje esančiomis sausomis medžio šakomis, šiaudais, deginamos ir ražienos, sudžiūvę lapai, šienas. 

Pučiant nors ir nestipriam vėjui, ugnis žaibiškai plinta, apima ištisus hektarus atviro ploto, tampa nevaldoma. Ugnis iš laukų ir pamiškių gali per kelias minutes persimesti į patį mišką, gyvenvietes, sodybas.

„Gyvūnai, esantys žolėje neturi jokių galimybių pabėgti ir sudega gyvi. Tai tiesiog milžiniška žala gyvajai gamtai. 

Ugnis nesirenka, sudega viskas, kas gyva, lieka didžiuliai išdegę plotai. 

Padegėjams taikomos baudos už administracinius pažeidimus nėra tokios didelės, kad atgrasytų nuo noro deginti žolę, o laukuose esantys smulkūs gyvūnai – ežiai, pelės, kiškiai, pievų paukščiai padegėjams rūpi mažiausiai“ – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.

Lietuvoje per gaisrus gamtoje yra žuvę 28 žmonės.