Po viceministro vizito Gintaro lobis – pakeliui į Kretingą

Viceministro tikslas – apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, sužinoti, kur tinkamiausia eksponuoti iš Kretingos kažkada iškeliavusį ir kone po 90 metų sugrįšiantį itin vertingą archeologinį paveldą – Gintaro lobį.

Atstatys istorinį teisingumą

Renovuojamą Žiemos sodą ir salę greta, kurioje ir numatyta eksponuoti Gintaro lobį, apžiūrėjęs Ž. Tomkus patikino, kad kliūčių nuosavybei grįžti į Kretingos muziejų nėra.

„Daiktai turi sugrįžti į savo namus, tik šiuokart kolekciją lydi didžiulė intriga.

Gaila, kad pastaruosius 30 nepriklausomybės metų Gintaro lobis tikrųjų namų nepasiekė, bet geriau vėliau negu niekada. Kita vertus, pozityvus šios problemos sprendimas įrodo mūsų valstybės brandą“, – teigė viceministras.

Kretingos muziejus išvien su Savivaldybe pastaruosius metus siekia susigrąžinti itin vertingą grafų Tiškevičių giminės aptiktą ir sukauptą archeologinių gintaro dirbinių kolekciją, vadinamąjį Gintaro lobį, kurį sudaro 141 archeologinis dirbinys.

Ši kolekcija 1936 m. buvo padovanota naujai įkurtam Kretingos muziejui, po metų – 1937-aisiais – paskolinta Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune, bet į Kretingą ji nebegrįžo.

Kolekcijos istorija apipinta nusavinimo peripetijomis. Kretingiškiai muziejininkai jau prieš 20 metų bandė susigrąžinti kolekciją, tačiau tik pernai pozityviai į šį siekį pažvelgė Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijos.

Eksponuos Mindaugo karūnavimo dieną

„Žinojome apie šią kolekciją, kurios dalis pastaruoju metu eksponuojama Palangos gintaro muziejuje. Kreipėmės į kultūros ministrą Simoną Kairį, kad padėtų mums ją susigrąžinti.

Norime istorinio teisingumo: kretingiškiai prieškariu ne atidavė, o paskolino kolekciją Kauno karo muziejui, kuris ją, kaip ir skulptūrą „Nykštukas“, nusavino.

Kadangi Karo muziejus nuo 2006-ųjų priklauso jos steigėjui – Krašto apsaugos ministerijai, dabar derybas dėl nuosavybės susigrąžinimo vedame su šios institucijos atstovais“, – kalbėjo A. Kalnius.

O viceministras sukluso nežinojęs, kad ir „Nykšukas“ atkeliavęs į Kauną iš Kretingos. V. Kanapkienei ir merui A. Kalniui sužibo viltis, galgi pavyktų susitarti ir dėl šios skulptūros sugrąžinimo?

Labai stiprus kretingiškių argumentas, kad Gintaro lobio, kaip, beje, ir „Nykštuko“, istorijoje iškrinta sovietmetis, kada meno vertybės buvo išgrobstytos ir išblaškytos.

Kretingos muziejus kolekciją paskolino nepriklausomoje Lietuvoje, ir po 90 metų siekia ją susigrąžinti taip pat nepriklausomoje Lietuvoje.

V. Kanapkienės žodžiais, birželį pasibaigus sutarčiai su Palangos gintaro muziejumi, prašoma, kad kolekciją leistų deponuoti Kretingos muziejuje liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, rengiamai parodai „Sugrįžęs grafienės Antaninos Tiškevičienės lobis“.

Kolekcijos priešistorė

Grafai Tiškevičiai, statydami rūmus, vilas, kurdami parką, kasė durpes tarp Palangos ir Šventosios.

Jų kloduose 1900–1901 metais ir buvo rasta dalis gintaro lobio. Radiniai datuojami viduriniuoju ir vėlyvuoju neolitu, dalis – geležies amžiaus.

Be to, nemažai dirbinių savo kolekcijai Feliksas Tiškevičius nupirko iš gintaro meistrų. Palangos gintaro lobį sudarė iš viso 297 gintaro dirbiniai, 149 iš jų grafas dovanojo Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.

Kitą kolekcijos dalį 1936 m. Palangos grafienė Antanina Tiškevičienė su sūnumi Stanislovu padovanojo Kretingos muziejui, įkurtam 1935 m. kraštotyrininko Juozo Žilvičio.

Kolekcijoje – karoliukai, rageliai, segės ir kt. Tai buvęs retas senovinių papuošalų rinkinys. Tą pačią dieną grafienei buvo įteikta Kretingos muziejaus padėka: „Toji lyg ir simbolinė mūsų pajūrio dovana Kretingai.

Gintaras bus ypatingai branginamas ir visuomet laikomas muziejaus pasididžiavimu“, – rašoma joje. Šį įvykį tuomet atspindėjo ir pagrindiniai šiose apylinkėse skaitomi laikraščiai „Lietuvos aidas“ bei „Vakarai“.

1937-aisias, kraštiečio generolo Vlado Nagevičiaus-Nagio Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo muziejus paprašė paskolinti rinkinį, kad pasidarytų jo kopijas.

Nesulaukę grąžinant rinkinio, 1939 m. Kretingos muziejininkai rašė raštus į Kauną, bet atsakymo sulaukė tik 1940-aisiais, kad grąžins, kai pasidarys kopijas.

Užėjus sovietmečiui, meno ir archeologijos vertybės iš dvarų buvo nacionalizuotos, – taip Palangos gintaro lobis tapo Kauno karo muziejaus nuosavybe.

Pagal sutartį didžioji dalis kolekcijos – 100 jos vienetų – ilgus metus eksponuojama Palangos gintaro muziejuje.

Grafienės Antaninos Tiškevičienės dovanotą kolekciją, dar eksponuojamą Palangos gintaro muziejuje, sudarė vertingi archeologiniai radiniai.