Praėjusiais metais Lietuvoje pakeista 13 sovietinių gatvių pavadinimų

Jo duomenimis, daugiausiai pervadinta rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos gatvių.

Ignalinoje ši gatvė gavo disidento Antano Terlecko vardą, Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje – Šaltinio, Gargžduose – Turgaus, Raseinių rajone esančiame Viduklės miestelyje – Šlaito, Ariogaloje – Jovarų, Šiaulių rajone, Kuršėnuose – Aido,  Utenoje – Dvaro gatvės pavadinimus.

Trijose gyvenvietėse pakeisti rašytojo ir buvusio sovietinio deputato Liudo Giros vardu pavadinti gatvių pavadinimai.

Raseiniuose vietoj L. Giros atsirado poeto Marcelijaus Martinaičio gatvė, Kuršėnuose – Girios, o Utenoje – Senamiesčio gatvės.

Praėjusiais metais taip pat pervadinta Viduklės miestelyje buvusi Pionierių gatvė, ji tapo Šlaito gatve.

Dar pavadinimus pakeitė dvi gatvės Šiaulių rajone: Kuršėnuose buvusi poeto ir sovietų politinio veikėjo Teofilio Tilvyčio gatvė gavo Turgaus pavadinimą, Gruzdžiuose buvusi J. Gagarino gatvė tapo Dvaro gatve.

Gatvių pavadinimai keičiami praėjusių metų gegužę įsigaliojus vadinamajam Desovietizacijos įstatymui, draudžiančiam Lietuvoje propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Tikisi didesnio tempo

Vienos iš šio įstatymo iniciatorių, buvusios Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės teigimu, įstatymo įgyvendinimo tempas dar nėra pakankamas, ji vylėsi, kad jis šiemet paspartės.

„Viliuosi, kad vis dėlto tam tikras greitis atsiras. Šiais metais minime partizaninio karo pradžią, man atrodo, būtų labai simboliška, jog minint šią sukaktį Lietuvoje nebeliktų okupantų ženklų, kad šiais metais mes tą darbą atliktume, kad turėtume tokio orumo ir supratimo, jog pagarbos ženklų yra verti žmonės, kurių dėka Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, kurių kūrybos dėka mes šiandien galime saugoti ir ginti Kovo 11-osios Lietuvą“, – BNS sakė parlamentarė.

Ji tvirtino pasigendanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbo aiškinant visuomenei, kodėl būtina atsisakyti vienų ar kitų pavadinimų.

„Matant viešąją erdvę, kokios kyla diskusijos, kalbėdama su savivaldybių merais, girdžiu ir matau vieno veiksmo trūkumą – kalbėjimąsi su visuomene ir pasakojimą, kodėl reikia nuimti tuos pavadinimus, kodėl juos reikia keisti, kodėl kolaborantų vardais pavadintos gatvės neturi išlikti kaip pagarbos ženklas mūsų viešosiose erdvėse“, – sakė P. Kuzmickienė.

Anot jos, bendruomenėms turėtų būti aiškiai ir suprantamai pateikiama informacija, kodėl vieno ar kito sovietinio veikėjo pavardė nėra tinkama gatvės, aikštės ar skvero pavadinimui.

„Diskusija, dabar kilusi dėl Salomėjos Nėries, rodo, kad to kalbėjimosi labai trūksta“, – teigė politikė.

Vadinamoji desovietizacijos komisija vasario pabaigoje nusprendė, kad poetės S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos. Ji rekomendavo pakeisti S. Nėries vardo gatves Vilniuje, Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Kauno rajone Rumšiškėse, Alytaus rajone Simne ir Joniškio rajone Žagarėje.

Šiam komisijos sprendimui pritarė ir LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys. Jis priėmė sprendimą, kad viešieji pavadinimai, kur minimas S. Nėries vardas, turi būti pakeisti. Tokiu sprendimu pasipiktino grupė mokslininkų, jie paragino komisiją iš naujo svarstyti klausimą užsakant objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų mokslinę ekspertizę.