Reaktoriai sustoję, o ginčai verda: Ignalinos AE darbuotojai pyksta dėl naikinamų etatų

Nors Visagine esančią elektrinę demontuojanti valstybės įmonė „Ignalinos atominė elektrinė“, netrukus tapsianti UAB, tam turi laiko iki 2038 m., jos darbuotojai jau dabar kelia klausimus ne tik dėl suspėjimo, tačiau ir dabartinės bendrovės būklės.

Profesinė sąjunga kaltina įmonės valdžią mokant per mažus atlyginimus ir nemotyvuojant darbuotojų. Maža to, neseniai nuspręsta panaikinti daugiau nei 50 etatų. Praėjusiais metais IAE iškelti tikslai įvykdyti 67 proc., kas lėmė šiais metais mažiau kilsiančius atlyginimus. Darbuotojai kelia klausimą, ar projektą, iki kurio pabaigos termino liko 14 metų, pavyks užbaigti laiku.

Be to, nors naujoji įmonės valdyba jau pradėjo darbą, profesinė sąjunga joje neturi savo atstovo – dėl jo paskyrimo šiuo metu vyksta teismai.

Tuo tarpu IAE vadovas Linas Baužys kontraargumentuoja, kad naikinami tik „popieriniai“ etatai ir pabrėžia, jog visuomet atsižvelgiama į situaciją įmonėje ir rinkoje – artėja metas, kai dalį pavojingų demontavimo darbų perims robotai, o paprastus darbus galės pigiau atlikti samdomi darbuotojai iš kitų įmonių.

Didesnio atlyginimų pakėlimo darbuotojams tikėtis šiais metais neverta, kadangi neįvykdyti išsikelti tikslai – pritrūko vos 3 proc. punktų, nurodo L.Baužys. Tam, kad atlyginimai kiltų bent 8 proc., rodiklis turėtų būti 70 proc.

Vis dėlto, jis pripažįsta, kad 67 proc. IAE tikslų įgyvendinimo rodiklis neturi būti standartas ir nurodo, jog įmonė „gali geriau“.

Atlyginimai darbininkams kils mažiau nei tikėtasi

Ignalinos atominės elektrinės, vieno didžiausių šalies darbdavių, darbuotojai pyksta dėl nubrauktų daugiau nei 50-ties etatų ir per menkai keliamų atlyginimų.

„Ignalinos elektrinės darbuotojų profesinė sąjungai“ atstovauja apie trečdalį iš 1600 įmonės darbuotojų.

Išplatintame profsąjungos pranešime rašoma, kad IAE pareikalavo sumažinti etatų skaičių įmonėje 54,4 etatais (5–10 proc. atskiruose padaliniuose) „be jokio pagrindimo“.

„Darbuotojai jau neatlaiko jiems vis didinamo krūvio, jaučiasi nesaugiai ir nemotyvuotai. Vadovaujantys darbuotojai puikiai suvokia, kad nesant pakankamų žmogiškų resursų, jau šiais metais pagrindiniai projektai gali ne tik tiesiog strigti, bet sustoti“, – nurodoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad paskutiniu kantrybės lašu tapo skirtingas likviduojamos Maišiagalos saugyklos projekto traktavimas ataskaitose. Profesinė sąjunga nurodo, kad IAE darbuotojų pastangomis šis projektas buvo įvykdytas 94 proc. ir viršijo 2023 m. plano tikslus. Tuo tarpu valdybos ataskaitose šis darbas įvertintas „nuliu“.

„Kodėl tai taip reikšminga? Tai tiesiogiai turėjo įtakos 2024 m. įmonės finansavimui. Pagal atnaujintas EK finansavimo taisykles, nuo 2023 metų jei įmonė pasiekia ne mažiau kaip 70 proc. strateginių rodiklių už praeitus metus, siekiant motyvuoti ir išsaugoti kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus, kitiems metams darbo užmokesčio peržiūrėjimo fondas nuo 3 proc. padidėja iki 7–10 proc“, – nurodoma pranešime.

IAE profesinės sąjungos pirmininkė Ilona Nekrošienė 15min skundėsi, kad Maišiagalos projekto vertinimo kriterijų profesinės sąjungos atstovams nebuvo nurodyta.

2024 m. kovą atlyginimų mediana įmonėje siekė 1 934,78 eurų iki mokesčių (standartiniu skaičiavimu – maždaug 1218,87 eurų po mokesčių).

Profesinės sąjungos atstovai sako, kad Europos Komisija bei Seimas tvirtindami 2024 m. biudžetą, atsižvelgė į tokius padidėjimus, tačiau valdyba, motyvuodama tuo, kad numatyti tikslai nepasiekti, nusprendė atlyginimus kelti tik 3 proc.

Tad šiais metais atlyginimai IAE darbuotojams augs, tačiau tik 3 proc., vietoje 7–10 proc. Nuo standartinio medianinio įmonės atlyginimo 3 proc. padidėjimas siektų virš 36 eurų.

Mato rimtų rizikų nespėti laiku užbaigti projekto

Dabartinis Ignalinos atominės elektrinės projekto demontavimo finansavimas patvirtintas iki 2027 metų, vėliau teks derėtis dėl naujų finansavimo detalių. Visgi, IAE turi užbaigti visą projektą iki 2038 m.

Pagal pirminį planą, elektrinė bus išardyta iki „žalios pievelės“ – po visų darbų turi nelikti pėdsakų, kad čia būta atominės elektrinės, žinoma, išskyrus galimus istorinės atminties riboženklius.

Profesinės sąjungos atstovai jau šiandien kelia klausimą, ar iš tiesų realu spėti viską išmontuoti iki 2038 metų. Praėjusiais metais užsibrėžti tikslai įgyvendinti tik 67 proc., tad galima konstatuoti, kad atsiliekama jau dabar.

Su 15min kalbėjusi IAE profesinės sąjungos pirmininkė I.Nekrošienė mano, kad vienas pagrindinių tokio atsilikimo veiksnių – neatsakingas požiūris į personalą ir netinkamas pareigybių pasiskirstymas.

„Prieš dvejus metus EK skyrė papildomą finansavimą būtent darbo užmokesčiui, kadangi įrodėme, kad reikia papildomų resursų. Šiandien mes matome disbalansą. Tarkime, šaltkalvis su fiksuotu priedu už darbą jonizuojančios spinduliuotės sąlygomis gauna, primityviai skaičiuojant, 1500 eurų. Ir, tarkim, priimamas ekspertas – gali būti, kad jis labai kompetentingas, nieko nekvestionuoju, bet jo atlyginimas yra arti 8 tūkst. eurų. Klausimas: šaltkalvių reikia 25, jų nepriima, o ekspertai priimami. Ekspertas nepjaustys tų vamzdžių. Nesakau, kad jis nereikalingas, bet tą ekspertą čia 20–30 metų dirbantys žmonės pirma turi išmokyti dirbti. Tam, kad specialistą išmokytų dirbti atominėje elektrinėje, užtrunka nuo trijų mėnesių iki metų“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad įmonės žmogiškieji resursai, nuo šaltkalvio iki kritinių kompetencijų, šiandien yra perkrauti nuo viršaus iki apačios. I.Nekrošienė 15mintaip pat nurodė, jog kai kurie bendrovės specialistai esą net savo prašymu prašosi būti perkeliami į darbo vietą, kur būtų mažesnis krūvis. Tam jie sutiktų gauti ir mažesnį atlyginimą, tačiau bendrovės galvos atsisako tai daryti.

Tačiau darbuotojų šiandieninė būklė – tik viena iš didesnio paveikslo detalių.

Jeigu neįvykdyti stambūs pirkimai, akivaizdu, kad projektas strigs jau kitais metais, pabrėžia profesinės sąjungos atstovė.

Palyginus su 2022 m., kitais metais dvigubai turi padidėti išmontavimo įrangos apimtys – nuo 4670 tonų iki maždaug 9000 tonų. „Mes kalbame apie radiacija užterštą įrangą, o ne paprastus vamzdžius. Kai didinamos apimtys, mažinami resursai. Žmonių ir taip trūksta. Mes ir sakome, kad žmonės dega darbe, juk ne visi prie kompiuterių sėdi“, – piktinosi I.Nekrošienė.

IAE vadovas: reikalingų etatų nenaikiname

Po 2009 m. pabaigoje nutrauktos antrojo Ignalinos reaktoriaus veiklos, įmonės paskirtis buvo pakeista – vietoje elektros energijos gamybos, resursai nukreipti jos demontavimui.

Stabdant pirmąjį bloką Ignalinos AE dirbo 3517 darbuotojų, stabdant antrąjį – 2354. Šiuo metu įmonėje dirba šiek tiek daugiau nei 1,6 tūkst. darbuotojų.

Jų skaičius palaipsniui mažėja – pavyzdžiui, 2019 m. vasarą įmonėje dirbo daugiau kaip 1870 darbuotojų.

Bendrovės vadovas Linas Baužys, kalbėdamas su 15min pabrėžė, kad profsąjungų minėtu atveju buvo panaikinti tik etatai ant popieriaus, t.y. nurodyti daugiau nei 50 etatų yra tušti, tose pareigose šiuo metu nėra nei vieno darbuotojo.

Jis taip pat pridūrė, kad įmonė paraleliai ieško naujų darbuotojų. Pagal viešus skelbimus šiuo metu ieškoma darbuotojų į keliolika pozicijų, o pagal vidines atrankas – dar maždaug į trisdešimt. Iš viso IAE šiuo metu reikia apie 45 darbuotojų.

L.Baužys nurodė, kad valdyba nenustato darbuotojų skaičiaus – ji patvirtina ateinančių metų biudžetą, kuris yra sudaromas remiantis darbuotojų skaičiumi.

„Paprastai tu turi tam tikrą etatų skaičių, bet neturi tiek darbuotojų. Tiesiog mes panaikinome tuos „orinius“ etatus, kurie nebuvo užpildyti žmonėmis. Maišiagalos projekte mes turėjome keliasdešimt terminuotų sutarčių, kurioms pasibaigus, mes nebepratęsime ir tai bus natūralus sumažėjimas“, – kalbėjo L.Baužys.

Visgi jis pripažino, kad darbuotojų skaičiaus mažėjimas ilguoju laikotarpiu bus matomas, nes keičiasi darbo rinka. Anot jo, IAE vadovai mato, kokie pokyčiai vyksta darbo rinkoje, be to, pritraukti žmones yra vis sunkiau.

Tam, kad užtikrintų savo veiklą, IEA teigia ieškanti inovatyvesnių sprendimų, tokių kaip robotizacija. L.Baužio teigimu, dalies demontavimo darbų dėl radiacinio pavojaus žmonės atlikti nebegali, todėl tam pasitelkiami robotai. Dar prisideda natūrali kaita – vadovas nurodo, kad patyrę specialistai vis dažniau tiesiog išeina į pensiją. Apie 30 proc. bendrovės darbuotojų jau perkopė 60 metų ribą, o bendrovės darbuotojų vidurkis yra 52 metai.

L.Baužys 15min tvirtino jog, jei matoma, kad palaikomąsias paslaugas geriau įsigyti rinkoje, tas ir daroma. Į šias paslaugas įeina ir tokios profesijos kaip patalpų valymas ar vairuotojai. Tiesa, jis pabrėžia, kad yra tokių darbininkiškų profesijų, kurių rinkoje neketinama įsigyti, net jei jos kainuotų pigiau. Pavyzdžiui, darbo rūbų, naudojamų įmonės veikloje, skalbimas gali būti vykdomas tik vietoje, nes tokiam, regis, paprastam procesui, atominėje elektrinėje taikomi labai griežti kriterijai.

Beveik visi įmonės darbuotojai dirba Visagine – administracinį darbą biure sostinėje dirba apie 40 žmonių. Įmonės vadovas teigia, kad kai kurių darbininkiškų profesijų algų mediana IAE viršija tą, kuri vidutiniškai mokama Vilniuje.

„Žmonėms, kurie dirba potencialioje pavojingoje aplinkoje, dar yra mokamas specialus priedas. [Jie gauna] daugiau nei paprastas darbininkas, jiems suteikiama pagal kolektyvinę sutartį daugiau atostogų dienų“, – nurodė jis.

Atsilikimas nuo grafiko – akivaizdus

L.Baužys IAE vadovu tapo 2023 spalio 3 d., tad įmonei vadovauja dar nepilnus metus. Vadovo kadencija truks penkmetį, o jei pasiekimai valdybai tiks, jis galės likti ir kitam penkmečiui.

Jis sako, kad IAE viskas matuojama vien skaičiais. Organizacija turi nusistačiusi metinius tikslus ir pasiekimus.

Kalbėdamas apie šio projekto vertinimą, jis nurodė, kad Maišiagaloje „nebuvo to pasiekimo, kuris buvo reikalingas“, ir pabrėžė, kad matuojant metinius pasiekimus vertinti ne tik Maišiagalos atliekyno, bet ir IAE likę tikslai.

Profesinės sąjungos nurodytą 94 procentų tikslų pasiekimą Maišiagaloje L.Baužys nuneigė, ir akcentavo, kad tikslai vertinami ne pagal vieną, o keletą kriterijų – išvežtų radioaktyvių atliekų kiekį, sumą ir laiką. Iš projektui numatytų 14 mln. eurų nebuvo įsisavintas 1 mln. eurų.

„Jeigu paimi struktūrinių fondų lėšas ir neįgyvendini, valstybė tas lėšas turės grąžinti. Akcininkas ir valdyba mano, kad nebuvo įgyvendinti tie tikslai, kurie buvo nustatyti“, – nurodė bendrovės vadovas.

Vienas iš esminių slenksčių yra 70 proc., o bendras „realus“ 2023 m. IAE pasiekimas buvo 67 proc. – 3 procentiniais punktais mažesnis nei reikalinga. Jei pasiekiama ši riba, atlyginimų augimas nustatytas vienu dydžiu, o jei nepasiekiama – didės mažiau. „Metodika yra aiškiai aprašyta ir nepriklausoma valdyba vertina pasiekimus. 70 proc. yra ne 100 proc. ir ta kartelė yra pakankamai žemai nuleista. Čia valdybos sprendimas, bet jie pažiūrėjo paprastai“, – mažesnį atlyginimų kilimą nei norėtų profsąjunga aiškino L.Baužys.

Visgi tai, kad nepasiektas net minimalus tikslas – 70 proc. – yra objektyvus faktas. Nors pats L.Baužys vadovauja dar neseniai, atsakomybė už tikslų įgyvendinimą tenka jam, kaip vadovui.

Pašnekovas teigia, kad pasiekti geresnius rodiklių įgyvendinimo tikslus sutrukdė daug aplinkybių.

„Paprastai lemia – laikas, žmonės, resursai, projektavimas, klaidos, galbūt dar kažkas“, – sakė L.Baužys.

Europos Sąjungos institucijos finansuoja projektą 86 proc., o galutinis projekto terminas yra numatytas iki 2038 m. Tai – itin svarbi data, neslepia ir L.Baužys.

Metodika yra aiškiai aprašyta ir nepriklausoma valdyba vertina pasiekimus. 70 proc. yra ne 100 proc. ir ta kartelė yra pakankamai žemai nuleista

„Jeigu mes kažkur pavėluojame, tas yra negerai – didėja kaštai persikeliant į kitus metus. Aišku, tai yra ir motyvacinis skatinimas – iš dalies ir darbo užmokestis susietas su tuo, kad kuo greičiau įveiktume užsibrėžtus tikslus. Turime susijusius tikslus su projektų pažanga. Reikalinga daryti pokyčius ir juos gerinti, kad išlaikytume „kritinį kelią“, kad projektas nevėluotų. Projektui vėluojant, kaštai didės“, – kalbėjo L.Baužys.

Jis tiksliai neatsakė, ar per kadenciją pavyks pasiekti bent 90 proc. tikslų įgyvendinimo – paklaustas apie 67 proc. atsilikimą, jis nurodė, kad įmonė „gali geriau“.

„Aš sau keliu ambicingus tikslus ir man kelia ambicingus tikslus, kad jie būtų pasiekti“, – nurodė L.Baužys.

Panašu, kad įmonės akcininkė Energetikos ministerija taip pat palaiko valdybos poziciją. 15min atsiųstame atsakyme nurodoma, kad nors tiesiogiai su įrangos išmontavimu ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susiję rodikliai buvo pasiekti, suklupta ties kitais kriterijais.

„Praėjusiais metais įmonei pavyko įgyvendinti ne visus nustatytus rodiklius. <...> Įmonei taip pat keliami ir kiti uždaviniai, skirti gerinti įmonės veiklos organizavimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, tobulinti projektų valdymą ir pan. Tikimasi, kad praėjusių metų spalį pradėjus dirbti naujam įmonės vadovui ir padedant neseniai kadenciją pradėjusiai valdybai, įmonei pavyks pasiekti geresnių veiklos rezultatų“, – nurodė ministerijos atstovai.

Darbuotojai dar neturi atstovo valdyboje

Šią savaitę buvo paskelbta, kad darbą pradeda nauja IAE valdyba. Ją sudaro UAB „Orion Leasing“ generalinis direktorius Laimonas Belickas, valstybės tarnautoja Patricija Ceiko (nuo Energetikos ministerijos), Jurgita Radzevičė (UAB „SBA Home“ direktorė) ir Karolis Sankovski, strategijos ir infrastruktūros verslo konsultavimo įmonės steigėjas ir vadovas.

Šie nariai dirbo ir praėjusioje kadencijoje – skirtumas tik tas, kad valdybos pirmininko pareigas iš L.Belicko perėmė J.Radzevičė.

Visgi valdyboje turėtų būti ir dar vienas – darbuotojų atstovas. Pagal įstatymus, profsąjunga turi teisę jį skirti. Darbuotojai savo atstovu norėtų matyti profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoją Nikolajų Lebedevičių, tačiau jo kandidatūra netiko ministerijai.

Su 15min kalbėjęs kandidatas sako, kad nenuleidžia rankų – apskundė šį sprendimą teismui. Kol kandidato likimas sprendžiamas teisiniu keliu, valdyboje dirbs keturi nariai.

Energetikos ministerija nurodo, kad iškeltas kandidatas neatitinka reikalavimų.

„Penktojo valdybos nario kandidatūra, kurią pateikė profesinė sąjunga, neatitiko nustatytų specialiųjų reikalavimų. Ministerija siūlė profesinei sąjungai pateikti kitą kandidatūrą, tačiau profesinė sąjunga perkėlė ginčą į teismą. Kol vyksta bylos nagrinėjimas, valdyba dirbs be penktojo nario“, – rašoma 15min atsiųstame ministerijos atsakyme.