Rūšiuojam maisto atliekas: Kretinga regione – ne tarp prasčiausių

Pirmi metai – įsivažiuos

Sausį, vasarį, kovą Kretingoje buvo surenkama maždaug po 5 tonas maisto atliekų. Vasarą kiekiai šiek tiek padidėjo – liepą ir rugpjūtį buvo išgabenama po nepilnas 8 tonas. 

Klaipėdos regiono KRATC atstovas Arūnas Liubinavičiaus į maisto atliekų rūšiavimo situaciją apskritai žiūri viltingai – pirmi metai, kai įvesta tokia tvarka, įsivažiuos. Ne viską žmonės dar supranta, ne viską daro, kaip reikia.

„Ypač problemiška kurortinėse zonose – ten maisto rūšiavimo konteineriuose aptinkame ir magnetolų, ir palapinių, esam net sėdmaišį radę“, – pasakojo jis. Kas po ranka papuola, pašnekovo nuomone, ko gero, sumeta nesusivokiantys atvykėliai iš šalies pakraščių.

Pagal surenkamus maisto atliekų kiekius Klaipėdos regiono kontekste gerai atrodo Šilutė, bet ir Kretinga yra ne tarp prasčiausiųjų. 

Remiantis turima statistika, nuo starto pradžios Kretingos mieste surinkta daugiau kaip 45 tonos maisto atliekų, kai, pavyzdžiui, kurortinėje Neringoje – apie 46 tonas.

„Palangoje, į kurią atostogauti arba savaitgaliais laiką praleisti suplūsta minios žmonių, surinktos tik maždaug 24-ios tonos maisto atliekų, o Klaipėdos rajone per tuos 8 mėnesius – apie 36-ios tonos“, – tokius duomenis „Pajūrio naujienoms“ pateikė A. Liubinavičius.

Paneigė mitus

Anot pašnekovo, maisto atliekų rūšiuoti vis dar nenorintys gyventojai yra susikūrę kelis mitus. Didžiausias – kad šios atliekos dvoks. 

Taip manyti klaidinga, nes, jeigu rūšiuosi teisingai, maisto likučius į konteinerį sumesi ne palaidus, o plastikiniuose sandariai užrištuose maišeliuose, jokios smarvės nesijaus. Juolab kad šie konteineriai ištuštinami dažniau negu komunalinių atliekų.

Kad taip yra ir Kretingoje, patikino R. Ruškus. Jo teigimu, maisto atliekos šaltuoju metų periodu išvežamos kartą kas dvi savaites, o šiltuoju, tai yra nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 30-osios, – kas savaitę.

Iš viso Kretingos mieste pastatyti 104 bendri rudieji konteineriai maisto atliekoms rūšiuoti.

„Gaila, bet juose ir mes atrandame visko – pakuočių, daiktų, kad ir palaidų sugedusių agurkų. Paskui žmonės pyksta, kad smirdi. Kas kaltas? Aišku, mes, komunalininkai... O iš tikrųjų patys gyventojai turėtų rūšiuoti atsakingai“, – kalbėjo P. Ruškus.

Direktoriaus teigimu, geresnė situacija individualiose valdose, tačiau dalis savininkų apskritai konteinerių maisto atliekoms rūšiuoti atsisako, neima, aiškina tas atliekas kompostuojantys.

Lietuviui reikia įrodyti

KRATC atstovo žodžiais, nors maisto atliekas rūšiuoja visa Europa, tačiau dažnas lietuvis kol kas nelabai supranta naudą. O naudos esančios dvi – ekonominė ir technologinė. 

Pirmoji, kai iš komposto išgaunamos dujos, mažinama klimato kaita, antroji – geros kokybės sausa atliekų frakcija deginant turi didesnę kaloringumo vertę šilumai arba elektrai gaminti. 

Paskui atliekų rūšiavimo sistemą kuriasi ir perdirbimo įmonės.

„Pavyzdžiui, dar prieš trejus metus medienos atliekos – baldai ir kitkas – keliaudavo į sąvartyną, o dabar jos tapo vertinga žaliava. Baldininkai patys dabar superka seną medieną, mat į naują drožlių plokštę arba naujus gaminius privalo įdėti ir tam tikrą procentą senos medienos“, – paaiškino A. Liubinavičius.

Jis pridūrė, kad panašiai atsitiko ir su polistirolu. Prieš kelerius metus ir jis buvo metamas į bendrą plastiko atliekų konteinerį, niekas jo neperdirbdavo, reikėdavo sudeginti. O dabar didžiųjų atliekų aikštelėse pastatyti atskiri konteineriai polistirolui. Supirkę perdirbėjai iš jo gamina naujus daiktus.

„Tas pats ir su komunalinėmis atliekomis – maisto rūšiavimo sistema sukurta tam, kad jos būtų švaresnės. Kai turėsim pakankamą kiekį, ir Klaipėdoje galbūt atsiras tokia įmonė, kuri jį supirks kaip kurą“, – vizija pasidalijo KRATC atstovas.

Esą nereikia išradinėti dviračio, Europa maisto atliekas rūšiuoja 15–20 metų, sistemą plėtoja ir iš to mato gėrį, kurį Lietuva taip pat galėtų turėti.

„Bet lietuvis kaip tas „neviernas Tamošius“ – viską jam reikia įrodyti iš naujo, patikrinti. Tokia mūsų prigimtis, kad gerąja praktika, kuri kitose šalyse gyvuoja jau 10-mečius, patikim ne iš pirmo karto“, – šmaikštavo A. Liubinavičius.