Seimas apsvarstė 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą: priėmimas – ketvirtadienį

Už tai, kad projektas priėmimui į posėdžių salę sugrįžtų šį ketvirtadienį, balsavo 60 parlamentarų, 20 susilaikė.

Parlamentas turės galutinai apsispręsti dėl papildomų 116,8 mln. eurų išlaidų, iš jų didžioji dalis skiriama švietimo darbuotojų ir pareigūnų atlyginimams didinti.

Anot finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, biudžeto projektą Vyriausybė patobulino įvertinusi 110 Seimo narių registruotų siūlymų, kuriais išlaidas siūlyta kelti 1 mlrd. eurų, taip pat 11 parlamento komitetų siūlymus.

Pedagogų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams Vyriausybė siūlo skirti papildomai 101,3 mln. eurų, dar 11,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui.

Vyriausybė taip pat siūlo skirti dar 3,8 mln. eurų Seimo kanceliarijai (atlyginimams, pirmininkavimo ES Tarybai pasirengimui ir TV programos „Seimo tiesiogiai“ transliavimui), 0,5 mln. eurų – Valstybės kontrolės (VK) darbuotojų atlyginimams kelti.

Parlamente jau priėmus įstatymą, kuriuo trejiems metams nuspręsta įšaldyti nacionalinio transliuotojo LRT biudžetą, papildomos biudžeto pajamos bus skiriamos kultūros sektoriui.

Iš papildomų 8,5 mln. eurų 435 tūkst. eurų kitąmet numatyta skirti M. K. Čiurlionio parodai Japonijoje, Tokijuje (235 tūkst.) ir Lietuvos metams Vokietijoje (200 tūkst.)

Likę daugiau nei 8 mln. eurų numatyti Kultūros ministerijos asignavimams, juos ministerija galės paskirstyti savo nuožiūra.

Valdžios sektoriaus deficitas pakoreguotame projekte išlieka toks pats – 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos didėja nuo 4,7 proc. BVP iki 5 proc. BVP.

Valstybės skola, lyginant su pirminiu 2026-2028 m. valstybės biudžeto projektu, auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc. BVP.

Pakoreguotame biudžeto projekte 2026 m. papildomų pajamų planuojama surinkti iš sumažėjusių skolos aptarnavimo kaštų, taip pat – iš smarkiau didinamų akcizų alkoholiui, kaitinamajam tabakui ir el. cigarečių skysčiui.

Tai numatantys įstatymo projektai, kuriuos pateikė „valstiečiai“, šiuo metu yra svarstomi Seime. Tiesa, pirmadienį jiems nepritarė Ekonomikos komitetas, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) prašymu jas dar vertins mokslininkai.

Kaip jau teigė finansų ministras, tokiu būdu į biudžetą numatoma surinkti papildomai 24 mln. eurų.

Pagal Vyriausybės pakoreguotą projektą, išlaidos biudžete, lyginant su pirminiu projektu, didinamos 23,7 mln. eurų (įvertinus sumažėjusias skolos aptarnavimo išlaidas – 27,2 mln. eurų), be ES lėšų, o jas įskaitant – 91,5 mln. eurų (su sumažėjusiomis skolos aptarnavimo išlaidomis – 36,4 mln. eurų).

Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,337 mlrd. eurų, išlaidos – 23,577 mlrd. eurų (be ES lėšų).

Socialdemokratai kvietė projektą palaikyti, iš opozicijos – kritika

Socialdemokratų frakcijos atstovė Ilona Gelažnikienė, kalbėdama Seimo tribūnoje, kvietė parlamentarus palaikyti Vyriausybės pakoreguotą biudžeto projektą.

„Mes, socialdemokratai, kviečiame palaikyti patobulintą 2026 m. valstybės biudžeto projektą ir kertinius jo prioritetus: žmonių pajamų didinimą, socialinio saugumo stiprinimą ir rekordines investicijas į gynybą. Biudžetas yra tvarus, atsakingas bei orientuotas į realų žmonių gyvenimo kokybės kėlimą”, – kalbėjo I. Gelažnikienė.

Ji akcentavo senatvės pensijų, socialinių išmokų, minimalios mėnesinės algos (MMA), pareigūnų ir pedagogų darbo užmokesčio didinimą bei kitas esmines projekto dalis.

Opozicinės konservatorių frakcijos atstovė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigė, kad socialdemokratai ir valdančioji koalicija pakoreguotu išlaidų planu neįgyvendina savo pažadų.

„Pastaruoju metu socialdemokratai viešojoje erdvėje kalba, kad negali įgyvendinti savo dosnių rinkiminių pažadų, nes viską suvalgo gynyba, bet tai netiesa“, – tikino buvusi finansų ministrė.

„Po biudžeto korekcijų iš Vyriausybės pusės didelių pokyčių nepamatėme. Mokytojų ir mokslo darbuotojų kolektyvinė sutartis įgyvendinama ir tam skiriama virš 100 mln. eurų, tačiau kiti pasirinkimai įgyvendinti ganėtinai selektyviai“, – teigė ji.

Konservatorė taip pat turėjo priekaištų kultūros biudžeto perskirstymui.

„Atrodo, kad lėšos iš įstaigų ir institucijų bus nukreiptos ten, kur jas galima paskirstyti patogesniems ir lojalesniems partneriams – atimant iš Medijų rėmimo fondo, atimant iš LRT bei iš įstaigų, kurios dalyvavo protestuose ir skiriant Kultūros ministerijai, kuri atiduos tiems, kam labiau reikia“, – samprotavo ji.

G. Skaistei pritarė ir liberalas Simonas Kairys – pasak politiko, nors pakoregavus projektą didėjo asignavimai kultūros įstaigų ir meno darbuotojų atlyginimams, šie vis tiek nedidės smarkiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje.  

„Esant ekonomikos augimui (...) sugebame taip supykdyti sektorių, kuris buria intelektualius, laisvus, savo nuomonę turinčius, kritiškai mąstančius žmones – tai retas ir ypatingas sugebėjimas“, – kalbėjo S. Kairys.

Politikas taip pat priminė, kad šiame biudžete finansavimas mažinamas įvairioms kultūros įstaigoms, taip pat Medijų rėmimo fondui – jau skelbta, kad jam skiriamų lėšų mažėja 0,5 mln. eurų.

Tarp opozicijos kritikos – ir klausimai, kokie biudžeto aspektai kitąmet didins šalies ekonomikos konkurencingumą.

Tuo domėjosi tiek liberalas Simonas Gentvilas, tiek demokratas Lukas Savickas – pastarasis pabrėžė, kad investicijos į ekonomiką – gamybą ir vartojimą – šiame biudžeto projekte mažėja.

Demokratų frakcijos atstovas Algirdas Butkevičius taip pat abejojo dėl projekte numatomų „optimistinių“ mokesčių surinkimo tikslų.

„Mokestinių pajamų augimas kitais metais tikrai gana optimistinis yra, nors (…) matant paskutiniu metu atliktas analizes mūsų šalies ekonomikos, (…) ar jūs tikrai įsitikinęs, kad mūsų mokesčių planas bus įgyvendintas?“ – finansų ministro klausė A. Butkevičius.

Auga finansavimas gynybai ir socialinėms reikmėms

Kitąmet planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.

Didelis dalis lėšų numatyta pensijoms, gyventojų pajamoms ir socialinėms išmokoms didinti.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 115 eurų arba 11,1 proc. – iki 1153 eurų „ant popieriaus“, tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.

Pensijas kitąmet planuojama didinti 12 proc. – vidutinė senatvės pensija augtų 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų.

Finansavimas keliams kitąmet numatytas 815,5 mln. eurų, iš šių lėšų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) – 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.

Seime antrus metus iš eilės svarstomas trimetis – 2026–2028 metų laikotarpio – šalies biudžeto projektas.