Seimo komitetas aptars kriptoįmonių veiklą reglamentuojančias pataisas: Lietuvos bankas norėtų dviejų griežtesnių nuostatų
Tačiau, pasak jo, norint, kad „keletas akmenukų“ iš šio gero pamato nebūtų išplauti, šalies centrinis bankas siūlo du patikslinimus: atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius iki 700 eurų vertės ir pradėti tikrinti informaciją apie sandorius kaip įmanoma anksčiau.
Finansų ministerijos (FM) kartu su Lietuvos banku, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti jo skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas.
Kaip pažymi Lietuvos banko atstovas kriptopaslaugų teikėjų skaičius šalyje nuo 2020 m. buvusių 9 įmonių, šių metų antrą ketvirtį pašoko iki 407. Jo teigimu, pagal kriptosektoriuje veikiančių įmonių skaičių Lietuva dabar yra tarp lyderių visose Europos Sąjungoje, tačiau kokybiško sektoriaus reguliavimo kontekste esame prie prasčiausių.
„Jeigu tokiu tempu judėsime toliau, tai metų pabaigoje gal ir tūkstantį įstaigų turėsime, o tai tikrai pakels antakius tarptautinėms institucijoms, kurios atsakingos už pinigų plovimo prevenciją.
Rizika yra didelė, todėl Lietuvos banko požiūriu galime turėti plėtros ambiciją ir siekį, bet labai svarbu, kad ir reguliavimas būtų atitinkamas. Jeigu rizikos aukštos, aukštas ir reguliavimas“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
Komitete planuojamoje diskusijoje Lietuvos bankas ketina siūlyti numatyti reikalavimą identifikuoti klientą dar prieš pradedant visas finansines operacijas – nuo 0 eurų ribos, taip siekiant išvengti galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo labai mažomis sumomis.
Anot S. Krėpštos, siekdami neatkreipti teisėsaugos institucijų dėmesio ir išvengti sankcijų, nusikaltėliai dažnai perveda nedideles sumas, o JAV finansinės žvalgybos padalinio (FinCEN) atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis įtartinos veiklos ataskaitose nurodytų lėšų pervedimų yra maži, iki 300 JAV dolerių sumos sudaro 57 proc. įtartinų pavedimų, o iki 500 JAV dolerių – 71 proc. institucijų dėmesio sulaukusių pavedimų.
„Tyrimai rodo, kad kriptosektorius turi galimybę transakcijas vykdyti išskaidant, jų vykdyti daug ir anonimiškai. Netgi panaudoti mažas transakcijas ik 500-700 eurų pinigų plovimo tikslais. Mes galvojame, kad neturėtų būti kompromisų pinigų plovimo prevencijos kontekste ir nuo pat pirmo eurų asmenys turi būti identifikuojami“, – tikino jis.
Lietuvos banko duomenimis, kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų ribos vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas jau taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre ir Estijoje.
Taip pat, šalies centrinis bankas siūlo pagal projektą nuo 2025 metų įsigaliojančias duomenų apie operacijų iniciatorius ir gavėjus kaupimo nuostatas padaryti privalomomis metais anksčiau – nuo 2024 m. sausio 1 d.
Kaip pažymi Lietuvos banko valdybos narys, reikalavimas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams tikrinti tokią informaciją šiuo metu svarstomas ir Europos Taryboje rengiamame „Markets in Crypto-Assets“ (MICA) reglamente, kurio nuostatos turėtų įsigalioti būtent nuo 2025 m.
Todėl jis įsitikinęs, kad nacionalinio reguliavimo įsigaliojimas nuo tos pačios datos, Lietuvoje tiesiog nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nėra prasmingas ir neužtikrins tinkamo rizikos valdymo.
„Būtinybė rinkti informaciją apie sandorius, kurie vyksta tarp siuntėjo ir gavėjo, ji turėtų būti įgyvendinta kuo anksčiau. Tai vėl prisidėtų prie geresnio, kokybiškesnio reguliavimo. Suprantame, kad reikia tam tikro laiko įmonėms pasiruošti.
Tai 2024 metai, mūsų galva, yra pats vėliausias laikotarpis išlaikant balansą tarp pasiruošimo ir kokybiško reguliavimo“, – tvirtino S. Krėpšta.
Lietuvos banko pateiktais duomenims, informacijos tikrinimo reikalavimas jau taikomas arba planuojamas taikyti artimiausioje ateityje Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Filipinuose, Taivane, Honkonge, Tailande, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikoje, Vokietijoje ir Estijoje.
ELTA primena, kad įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus po pateikimo palaikė 51 balsavęs parlamentaras, vienas Seimo narys balsavo prieš.
Projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.
Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.
Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.
Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.
Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.
Rašyti komentarą