Seimo teisininkai: LRT vadovo atleidimas turi būti grindžiamas aiškiai nustatytais pagrindais

Nors Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nekvestionuoja LRT tarybos galimybės tam tikrais atvejais atleisti iš pareigų visuomeninio transliuotojo vadovą ir nesibaigus kadencijai, tačiau toks atleidimas, teisininkų vertinimu, „turi būti grindžiamas aiškiai nustatytais pagrindais“.

Išvadoje nurodoma, kad tai galėtų būti tokiais atvejais, kai vadovai nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų arba kai tolesnis pareigų ėjimas būtų tiesiog nesuderinamas su LRT patikėta misija bei objektyviai nebegalėtų užtikrinti nustatytų uždavinių įgyvendinimo.

Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad  LRT generalinis direktorius skiriamas ne pasitikėjimo pagrindu, o viešo konkurso būdu, jis turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus.

„Tai suponuoja į pareigas paskirto LRT generalinio direktoriaus teisėtą lūkestį vykdyti pareigas visą įstatyme nustatytą kadenciją. Kad galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, generalinis direktorius privalo turėti pakankamas nepriklausomumo garantijas, tuo užtikrinant ir teisinį tikrumą, ir stabilumą“, – pažymi parlamento teisininkai.

Įstatymo pataisas parengę valdantieji siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdo savo funkcijas. 

Taip pat tokią galimybę siūloma numatyti tuo atveju, jei taryba taryba nepatvirtina metinės visuomeninio transliuotojo veiklos ataskaitos ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.

Seimo teisininkai abejoja ir dėl pasiūlyto atleidimo nesibaigus kadencijai pagrindo – jeigu LRT generalinis direktorius netinkamai vykdo savo funkcijas. 

Jie pastebi, kad tai gali būti suprantama labai skirtingai, o be to, net ir mažareikšmis, neesminis darbo pareigų pažeidimas formaliai gali būti konstatuotinas kaip netinkamas pareigų vykdymas. 

Seimo Teisės departamento nuomone, toks pagrindas neturėtų būti laikomas kaip objektyvus ir pakankamas, pagrindžiantis LRT generalinio direktoriaus atleidimą nesibaigus kadencijai.

„Reikėtų įstatyme arba aiškiai apibrėžti kriterijus (t. y. nurodyti šiurkščių, esminių darbo pareigų pažeidimų aplinkybes), kuriems esant būtų preziumuojamas toks netinkamas pareigų vykdymas, kai LRT nustatytų uždavinių įgyvendinimas objektyviai nebegalėtų būti užtikrinamas LRT vadovui liekant pareigose, arba nustatyti pareigą Tarybai savo sprendime  (....) ne tik nurodyti netinkamo pareigų vykdymo faktus, tačiau ir pagrįsti, kad tolesnis LRT generalinio direktoriaus pareigų ėjimas negalėtų užtikrinti LRT nustatytų uždavinių įgyvendinimą“, – sakoma teisininkų išvadoje.

Abejojama, ar būtų pagrįstas kvorumo kartelės sumažinimas

Seimo teisininkai turi pastabų ir dėl valdančiųjų siūlymo nustatyti, kad LRT vadovą dėl nepasitikėjimo būtų galima atleisti daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsais. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.

„Svarstytina, ar siūlomas LRT Tarybos narių balsų, reikalingų atleidžiant LRT generalinį direktorių nepasitikėjimo pagrindu, skaičiaus sumažinimas yra pagrįstas ir būtinas“, – sako Seimo teisininkai.

Jie pastebi, kad didesnis balsų kvorumas paprastai nustatomas tam, kad būtų užtikrintas institucijos vadovo veiklos stabilumas, tęstinumas ir jo apsauga nuo politinio nepastovumo.  Didesnis kvorumas, anot jų,  labiau užtikrina ir vadovo veiklos nepriklausomumą, nes apsunkina galimą jo atleidimą dėl nepasitenkinimo vadovavimu.

„Atleidimas iš pareigų yra asmens teisės į darbą ribojimas (skirtingai nuo skyrimo į pareigas, kas yra asmens teisės į darbą įgyvendinimas), todėl tokio sprendimo priėmimui didesnio balsų kvorumo reikalavimas dažniausiai laikytinas pagrįstu“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.

Siūlo vadovautis visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo konstitucine doktrina

Įvertinę LRT įstatymo pataisas, Seimo teisininkai ragina vadovautis Konstitucinio Teismo (KT) suformuluota visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo konstitucine doktrina.

2006 m. gruodžio 21 d. KT savo nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla ypatinga visuomeninio transliuotojo misija užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai.

„Teismas konstatavo, kad visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas. Vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių)“, –  pažymi teisininkai.

Savo išvadoje jie taip pat akcentuoja LRT redakcinį ir institucinį nepriklausomumą.

„Visuomeniniam transliuotojui turi būti laiduojama teisė laisvai, be išorinio kišimosi, paisant konstitucinės jo misijos, nustatyti savo programų struktūrą, laidų turinį, laiką ir pan. (…),  taip pat įstatymų nustatyta tvarka savarankiškai organizuoti ir vykdyti savo veiklą per nepriklausomas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų ir organizacijų (...) visuomeninio transliuotojo valdymo institucijas (institucinis nepriklausomumas)“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Kaip ELTA jau skelbė,  socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sako, kad naujos LRT įstatymo pataisos dėl paprastesnio visuomeninio transliuotojo direktoriaus atleidimo teikiamos siekiant ištaisyti klaidą dėl netinkamo pirminio siūlymo šiuo klausimu.

Jei pataisos sulauks Seimo pritarimo po pateikimo, O. Leiputės teigimu, šiuo klausimu bus diskutuojama su žurnalistų bendruomene.

Tai jau ne pirmas parlamentarų įstatymo projektas, kuriuo siūloma supaprastinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Lapkričio pabaigoje Seimas po pateikimo buvo pritaręs „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų inicijuotam įstatymo projektui.

Juo siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos – prie Seimo surengtas protestas, iki šiol raginama pasirašyti peticija prieš galimą LRT politizavimą.

Žurnalistų bendruomenė reikalavo valdančiuosius atmesti bet kokias su LRT vadovo atleidimo tvarka susijusias pataisas.