Tačiau daugelis kolegų net nesupranta, apie ką kalbama, arba, jei ir sako suprantantys, laiko tai niekais. Labiausiai kai kuriuos stebina, kad, rengiant projektus, reikėtų vertinti ne tik tai, kuo jis būtų naudingas Lietuvai, bet ir tai, kaip tai sumažintų badą Afrikoje.
Mistinis projektas
Pasak parlamentarų Guodos BUROKIENĖS bei Simono GENTVILO, JT darbotvarkė apima tris lygiavertes politikos sritis - aplinkos apsaugą, ekonominį vystymąsi ir socialinę gerovę.
„Tiksluose atsispindi kova su įvairiomis skurdo formomis, klimato kaita, sveikos gyvensenos ir visapusiško švietimo užtikrinimas. JT ekonomikos komisija Europai paskelbė, kad iki 2023 m. iš išsikeltų 115 tikslų yra pasiektas vos 21 darnaus vystymosi tikslas, t.y. 18 proc. išmatuojamų rodiklių. Norint įvertinti rodiklių pasiekimą ir pasiekti tikslų įgyvendinimą, būtina prisidėti Lietuvos Respublikos Seimui.
Šiuo statuto pakeitimu siekiama įstatymo projektus vertinti per Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo prizmę, siekiant užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą Lietuvoje", - teigiama projekte.
Teisininkai pašiurpo
Tiesa, projektą visiškai „sudirbo" Seimo Teisės departamentas.
„Vertinant projektu teikiamą siūlymą pirmiausia pažymėtina, kad formuluotės „JT darnaus vystymosi tikslas" turinys nėra visuotinai žinomas ir savaime suprantamas, todėl jos vartojimas teisės akte, kartu nepateikus jos apibrėžties ar tikslios nuorodos į šaltinį, kuriame šis turinys būtų atskleistas, neatitiktų teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo reikalavimų.
Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, projekte turimi omenyje JT dokumente „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų" paskelbti darnaus vystymosi tikslai. Pažymėtina, kad šis dokumentas yra priimtas kaip JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kuri Lietuvos teisės sistemoje neturi Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties teisinės galios", - teisininkai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, reaguodamas į Seimo Teisės departamento nurodytas pastabas, nusprendė projektą atmesti.
Pavyzdys - Austrija
„Dabar bijau pameluoti, ar 2015, ar 2016 m. JT patvirtino Darnaus vystymosi tikslus. Ir visi jų turim siekti. Tarp tikslų - ir demografija, ir švietimas, ir visa kita. Esmė yra tame, kad šitų tikslų įgyvendinimas paliekamas šalių vyriausybėms. O jos tėra vykdomoji valdžia, parlamentai lieka nuošalyje. Todėl tų tikslų pasiekta vos 20 proc. Todėl reikia siekti, kad jų būtų įvykdyta kuo daugiau.
Yra daug dalykų, kurių net neįmanoma pamatuoti. Mūsų tikslas buvo, kad Seimas sužiūrėtų, kad bet koks priimtas įstatymas, o jų mes daug priimame, prisidėtų prie tikslų įgyvendinimo. JT pristatė, kad Austrija yra pavyzdys, nes įvykdė per 60 proc. tikslų. Austrija tai pasiekė, nuspręsdama, kad, rengiant bet kokį teisės aktų projektą, reikia nurodyti, kaip jis padės pasiekti tų tikslų įgyvendinimo. Įtariu, kad Lietuvoje net yra Seimo narių, nežinančių, kokie yra tie tikslai, kurių reikia siekti", - „Vakaro žinioms" sakė G.Burokienė.
Tektų pasiskaityti
Seimo Teisės departamentas būtent taip ir išaiškino: kad daug kas net nesupras, apie kokį JT dokumentą kalbama. Ar nebūtų paprasčiau, kad teikiamų projektų aiškinamuosiuose raštuose būtų paaiškinta, ar projektas padės ne mistiniams Darnaus vystymosi tikslams, o konkrečiai - kaip jie padės suvaldyti emigraciją, padidinti gimstamumą ir t.t.?
„Šitą mes siūlėme prieš, berods, ketverius metus, bet nepraėjo. Kas rašo projektą, nenori apsisunkinti. O Darnaus vystymosi tikslai apima daug dalykų: vienas straipsnis - kaip tai paveiks demografiją, kitas - kaip paveiks švietimą, trečias - kaip paveiks žaliąjį kursą ir panašiai. Aišku, Seimo nariams tektų perskaityti tuos tikslus, bet jų tėra 17, daug laiko neužimtų. Aišku, dabar, neabejoju, mažai kolegų yra girdėję apie tuos JT tikslus, nors kiekvienas save gerbiantis Seimo narys turėtų žinoti, dėl ko susitarė pasaulio šalių lyderiai", - reziumavo G.Burokienė.
Net E.Zingeris nesuvokia
Net po pasaulį už mūsų pinigus nuolat keliaujantis Seimo konservatorius Emanuelis ZINGERIS nelabai suprato, kas yra tie JT Darnaus vystymosi tikslai, į kuriuos reikėtų orientuoti naujus teisės aktų projektus.
„Na, iš mano pauzės po jūsų klausimo turbūt suprantate, kad nelabai žinau, apie ką kalbama. Nors G.Burokienė yra geras žmogus", - trumpai pasakė E.Zingeris.
Jokios logikos
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius SABATAUSKAS sako, kad G.Burokienės ir S.Gentvilo siūlymai yra pertekliniai.
„Jei projektų rengėjai sąžiningai aiškinamajame rašte surašytų tai, ko dabar reikalaujama, jokių papildomų reikalavimų nereikėtų. Nes dabar irgi privaloma nurodyti, kokios teigiamos ir neigiamos pasekmės svarbiausiems dalykams numatomos.
Tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio - paprasčiausiai nurodoma, kad verslo plėtrai, korupcijai ir pan. projektas neigiamų pasekmių neturės. Niekas nežiūri į statistiką, kitų žinių patirtį. Savaime suprantama, niekas nenurodo, kad jo projektas gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai, ekonomikai ir t.t. Todėl ir priėmus naujas taisykles nieko nepasikeistų", - konstatavo J.Sabatauskas.
Badauja ne afrikiečiai
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkė Agnė ŠIRINSKIENĖ ironizavo, kad kolegos gerokai perdeda.
„Pagal šį siūlymą kiekvieną projektą reikėtų įvertinti pagal tai, kaip jis padės kovoti su badu pasaulyje, nes vienas iš 17 JT minėtų tikslų toks ir yra. Pas mus jau ir taip yra aibė kriterijų, o kuo daugiau jų yra, tuo daugiau projekto rengėjų paprasčiausiai parašo, kad jokių neigiamų pasekmių projektas nesukels.
Dabar analizuoti, kaip Lietuvoje priiminėjamas teisės aktas atsilieps badaujančiai Afrikos populiacijai, tikrai atrodytų juokingai. Panašiai, kaip kad svarstymas, kaip PVM lengvatų panaikinimas viešbučiams paveiks badą Somalyje.
Suprantu, kad kolegė Burokienė daug važinėja po komandiruotes ir atsiveža įvairių idėjų, tačiau tikrai ne visos tinka mums", - pabrėžė A.Širinskienė, pasak kurios, ne tik badas Afrikoje svarbu, nes ir pas mus yra gyvenančių žemiau skurdo ribos.
Įdomiausias buvo liberalo Eugenijaus GENTVILO, kurio sūnus S.Gentvilas kartu su G.Burokiene pateikė minėtą projektą, komentaras. Tiesa, E.Gentvilas tikriausiai nežinojo, kad jo sūnus yra projekto bendraautorius.
„Dabar atsiranda mada, kai norisi parodyti dėmesį tam tikrai temai ir nieko nepasiūlius galima kažką „naudingo" parodyti. Dabar madinga nurodyti, kiek projektas naudingas žmogaus teisėms arba Žaliajam kursui. Jei dar bus priimtas ir jūsų minėtas siūlymas, aiškinamieji raštai taps gremėzdiški ir niekam nebesuprantami. Nuo aiškinamojo rašto nepriklauso teisės akto kokybė. Jei aš girsiuosi, koks esu geras, geresnis nuo to netapsiu. Taip ir su teisės aktų projektais.
Kas iš to, jei bus išpūstas aiškinamasis raštas? Projekto kokybė nuo to nepasikeičia. Suprantu, kad daug kas nori atspindėti mados klyksmus. Bet aš noriu legalizuoti naminukę. todėl privalau parašyti, kaip tai atitiks žmogaus teises, Žaliąjį kursą. Kas iš to, jei parašysiu, ar tai atitiks Darnų vystymąsi? Juk tikslas lieka tas pats - legalizuoti naminukę... - svarstė E.Gentvilas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą