Siūloma neleisti daliai Rusijos ir Baltarusijos piliečių įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje

Tai numatančias patobulintas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas įregistravo 15 opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių. Antradienį spaudos konferencijoje jas pristatė Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė ir frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Nekilnojamojo turto įsigijimo ribojimus jie siūlo taikyti ir Baltarusijos piliečiams, atsižvelgiant į šios šalies vaidmenį remiant Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir dalyvavimą hibridinėse atakose prieš Lietuvą bei kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybes.

Jei Seimas pritartų projektui, įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje galėtų tik galiojantį leidimą nuolat gyventi mūsų valstybė turintys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Tokios galimybės neturėtų leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje turintys šių šalių piliečiai.

Konservatoriai taip pat siūlo numatyti dar vieną papildomą saugiklį, norintiems įsikurti šalia strateginių objektų ir karinių poligonų. Tik gavę Lietuvos institucijų sutikimą, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turintys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai galėtų įsigyti šalia jų nekilnojamojo turto.

Pasak M. Lingės, toks nedraugiškų valstybių piliečių įsigytas nekilnojamasis turtas gali būti panaudotas įvairioms priešiškoms veikloms.

„Toks turtas gali tapti priedanga ilgalaikėms žvalgybos operacijoms. Jis gali būti naudojamas informacijos rinkimui, judėjimo stebėsenai, logistikos tikslams. Toks turtas gali būti pasitelktas kaip sandėliavimo, transporto ar ryšių koordinavimo punktas. Ten gali būti slapta laikoma speciali įranga, perduodama informacija“, – spaudos konferencijoje sakė M. Lingė.

Registrų centro duomenimis, 2022–2024 m. Rusijos piliečiai įsigijo 2 tūkst. 814 nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu 10 km atstumu prie svarbios infrastruktūros objektų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje įsigijo 1 tūkst. 845 Rusijos piliečiai, iš jų 364 tai padarė turėdami laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Baltarusijos piliečiai 2022–2024 m. įsigijo 1 tūkst. 834 nekilnojamojo turto objektus Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu 10 km atstumu prie svarbios infrastruktūros objektų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje įsigijo 1 tūkst. 152 Baltarusijos piliečiai, iš jų 556 turėjo laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje.

„Kaip rodo statistika, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai gan aktyviai perka turtą prie strateginių objektų“, – pastebėjo M. Lingė.

Įvertinant kitų valstybių patirtį, jo manymu, Lietuva turėtų griežtinti reguliavimą. Anot M. Lingės, prieš metus konservatoriai jau teikė Seimui tokį siūlymą, tačiau politinio palaikymo nesulaukė. Todėl kovo 10 d. prasidėsiančioje pavasario sesijoje jie vėl bandys pristatyti šią patobulintą iniciatyvą.