Skrydis iš Vilniaus į Dubajų tapo tikru iššūkiu: pilotas pranešė apie gedimą

Kaip 15min pranešė orlaivyje buvusi keleivė Laura, pilotas informavo, kad lėktuve sugedo techninė įranga.

Sausio 29-ąją lėktuvas „Airbus A220-300“ pakilo iš Vilniaus numatytu laiku. 

Tačiau pasiekęs tam tikrą aukštį ir artėdamas prie ES oro erdvės ribos, pilotas suprato, kad neveikia viena iš transponderių (atsakiklių) arba palydovinės navigacijos sistemų, kurios yra privalomos skrydžiams per ne ES šalių oro erdves (pvz., Turkiją).

Kodėl negalėjo skristi toliau?

Skrendant virš Europos Sąjungos, taisyklės yra vienokios, tačiau norint įskristi į kitų šalių oro erdvę, lėktuvas privalo turėti 100% veikiančią specifinę ryšio įrangą. Be jos kitos valstybės lėktuvo tiesiog neįsileistų arba laikytų jį „neatpažintu objektu“, o tai keltų pavojų saugumui.

Kadangi skrydis į Dubajų trunka apie 6 valandas ir didžioji dalis maršruto driekiasi per ne ES valstybes, tęsti kelionės nebuvo prasmės. Pilotas priėmė sprendimą apsisukti dar būdamas saugioje zonoje.

Keleivė Laura pasakojo, kad įgula bendravo mandagiai, tačiau žmonėms teko susidurti su dideliais nepatogumais: lėktuvas grįžo į Vilnių, kur keleiviai buvo išlaipinti naktį.

Iš Vilniaus pakilęs lėktuvas suko ratus ir sugrįžo atgal į oro uostą: bendrovė paaiškino dėl ko kilo abejonių

© delfi.lt nuotr.

2025 -ųjų spalio 23-ąją iš Vilniaus oro uosto pakilęs keleivinis lėktuvas dėl techninių priežasčių taip pat turėjo sugrįžti. Kaip įvardijo skrydį vykdžiusi bendrovė, situacija tada buvo susijusi su lėktuvo važiuokle.

Remiantis „Flight Radar“ duomenimis, lėktuvas į Antaliją iš Vilniaus oro uosto pakilo 05:36 val., tačiau nuskridęs vos keliasdešimt kilometrų ėmė sukti ratus ir laukė, kol galės sugrįžti atgal į Vilnių.

Todėl buvo priimtas sprendimas iškart leistis Vilniaus oro uoste.

Orlaivis buvo pakeistas kitu, jis iš Vilniaus oro uosto išvyko vėliau.

Ar skristi saugu?

Nors tokie įvykiai gąsdina, techniniu požiūriu tai rodo, kad saugumo sistemos veikia:

• Gedimas nustatomas anksti.
• Pilotai nerizikuoja ir grįžta į bazę, kur yra reikiamos atsarginės dalys ir inžinieriai.
• Lėktuvai nusileidžia saugiai.

Kiti įvykiai turėjo rimtesnių pasekmių

Pastaruoju metu Lietuvos aviacijoje buvo keletas įsimintinų incidentų. Nors minėti gedimai baigėsi sėkmingai, kiti įvykiai turėjo rimtesnių pasekmių arba sukėlė didelių trikdžių oro uostų darbui.

Štai ryškiausi pastarojo meto incidentai:

1. Tragiška DHL lėktuvo katastrofa (2024 m. lapkritis)

© D. Umbraso / LRT nuotr

Tai skaudžiausias pastarųjų metų įvykis. Ankstyvą lapkričio 25 d. rytą krovininis lėktuvas „Boeing 737-400“, skridęs iš Leipcigo, besileisdamas nukrito Vilniuje, Liepkalnyje.

Lėktuvas rėžėsi į gyvenamąjį namą ir užsidegė. Žuvo vienas įgulos narys (Ispanijos pilietis), kiti trys buvo sužeisti. Namo gyventojai per stebuklą nenukentėjo.

2025 m. sausį tyrėjai paskelbė pirmines išvadas, kad katastrofą greičiausiai lėmė žmogiškoji klaida, o ne techninis gedimas ar išorinis įsikišimas (sabotažas).

2. LOT lėktuvo nuslydimas nuo tako (2025 m. lapkritis)

© 15min nuotr.

Visai neseniai, 2025-ųjų pabaigoje, Vilniaus oro uoste įvyko incidentas, sukėlęs tikrą chaosą. Iš Lenkijos atskridęs oro bendrovės LOT lėktuvas po tūpimo riedėdamas link aikštelės nuslydo nuo tako.

Nors žmonės nenukentėjo, lėktuvas užblokavo dalį infrastruktūros. Dėl šio įvykio oro uostas buvo priverstas atšaukti 28 skrydžius, o tai paveikė apie 7 tūkst. keleivių.

3. „Brussels Airlines“ važiuoklės gedimas (2024 m. pradžia)

Techninių problemų turėjo į Briuselį kilęs lėktuvas. Jam pakilus subliuško važiuoklės ratas, todėl orlaivis turėjo grįžti į Vilnių. 

Dėl užblokuoto kilimo-tūpimo tako tąkart teko nukreipti arba atšaukti daugiau nei 20 skrydžių.

4. Dronų sukelti trikdžiai (2025 m. rugsėjis)

Keliskart per 2025 metus Vilniaus oro uosto darbas buvo laikinai sustabdytas dėl pastebėtų dronų skrydžių draudžiamoje zonoje. 

Nors tai nėra techninis lėktuvo gedimas, tokie incidentai pastaruoju metu tapo dažna priežastimi, dėl kurios lėktuvai negali laiku pakilti ar tūpti.

„flydubai“ atvejis su važiuoklės nesusiskleidimu yra dažnesnis techninis nesklandumas, kurį pilotai yra išmokyti suvaldyti, o tokie įvykiai kaip DHL katastrofa yra itin reti ir laikomi didelėmis išimtimis Lietuvos aviacijos istorijoje.