Už agresorių palaikymą grės prarasti išimties tvarka gautą Lietuvos pilietybę

Rytiniame posėdyje šio projekto nepavyko priimti, nes opozicijos atstovai nesiregistravo balsavimui, o per priėmimo procedūrą balsavime privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71. Šiuo atveju dalyvavo 60 valdančiųjų.

Pagal pataisą, pilietybė galės būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.

Premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams teigė nesuprantanti, kodėl tokius žmones turėtų puošti Lietuvos pilietybė.

„Man labai keistas toks atvejis, kai žmogus gauna pilietybę už nuopelnus, turi kitą pilietybę, bet paskui nusprendžia tai valstybei, kuri suteikė pilietybę už nuopelnus, nusipelnyti, taip sakant, menkinant tos valstybės politiką ir palaikymą Ukrainai, kuri yra Rusijos užpulta“, – kalbėjo premjerė.  

„Nelabai suprantu, kodėl Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų tokius žmonės puošti“, – pridūrė ji.

Projekto iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė pabrėžė, kad Lietuvos pilietis privalo būti lojalus savo šaliai.

„Turime labai aiškiai nusistatyti savo vertybinę poziciją, kad jeigu žmogus gavo dovanai pilietybę, jam (...) priklauso tiek teisės, tiek pareigos. Mūsų pareiga – būti lojaliam Lietuvos piliečiui ir to reikalaujama iš kiekvieno piliečio“, – tvirtino Seimo narė.

Jos frakcijos kolega Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad dvigubą pilietybę turintys ir karą Ukrainoje viešai remiantys Lietuvos piliečiai daro didelę negarbę šaliai, todėl būtina turėti instrumentą nuo jų atsiriboti.

„Jeigu mūsų pilietis neigia karinę agresiją, palaiko terorizmą, šoka-dainuoja Kremliaus rengiamuose vakarėliuose, be abejo, turi būti numatyta teisinė galimybė atimti iš jo pilietybę“, – pritarė ir liberalas Arminas Lydeka.

Tuo metu socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes pažeidžia piliečių lygiateisiškumo principą.

„Šis įstatymas jei bus priimtas, Konstituciniame Teisme jis bus susprogdintas skersai ir išilgai (...) Negaliu balsuoti už piliečių rūšiavimą“, – sakė jis.

Seimo teisininkai taip pat buvo įžvelgę, kad pataisa gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji kalba tik apie išimties tvarka pilietybę įgijusius asmenis, o ne visus, turinčius dvi ar daugiau pilietybių Lietuvos piliečius. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė.

„Pačiame Pilietybės įstatyme pasakyta, kad visos pilietybės, nepaisant kokiu pagrindu jos įgytos, yra lygios, todėl negalime vienai grupei nustatyti vienokį netekimo režimą, kitai – kitokį“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Anot jo, taip pat neaišku, kaip siūloma norma būtų įgyvendinama.

„Nėra aiškių kriterijų, neaprašyta, kokiais veiksmais tas asmuo pakenkė. Jei vieną kartą kažką leptelėjai, paskui atsiprašei, ar už tai reikia atimti iš žmogaus pilietybę? Kas vertins visa šita? Vienas, du žmonės. Subjektyvumo labai daug, aiškių kriterijų nėra, veiksmai, kurie turėtų būti baudžiami, neaprašyti“, – tvirtino socialdemokratas.

D. Asanavičiūtė pripažino, kad pataisa parengta reaguojant į pernai vasarą kilusį rezonansą dėl ledo šokėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago elgesio. Jie rugpjūtį Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Nuostata galios tik išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusiems asmenims, tokių šiuo metu per 800. Šie asmenys dažniausiai yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl atėmus Lietuvos pilietybę jie neliktų be pilietybės.

Po M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus valstybei.

Rusijoje gimusi ir gyvenanti M. Drobiazko yra ir Lietuvos pilietė, pilietybė jai suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.