Užsieniečiai pavežėjai pagaliau turės išmokti normaliai vairuoti

(3)

Nuo gegužės 6-osios įsigaliojo Seime balandį vos ne vienbalsiai priimtos Kelių transporto kodekso pataisos, padėsiančios sutramdyti nedrausmingus, iš trečiųjų šalių atvykusius vairuotojus, Lietuvoje teikiančius pavėžėjimo ir taksi paslaugas. Daugumai netgi teks laikyti egzaminus, kad gautų ES pavyzdžio pažymėjimą. Ar tokių pataisų užteks?

Nemoka mokesčių

Seimas nusprendė, kad pavežėjai ant savo automobilių negalės turėti plafonų, panašių į taksi plafonus. Taip pat nuspręsta, jog nuo 2025 m. žmonės galės vežti tik tie vairuotojai, kurie turės Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės šalyse (Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine) ar Ukrainoje išduotus vairuotojo pažymėjimus.

Iki šiol toks reikalavimas nebuvo būtinas. Galėjo vežioti ir su Indijoje, Kirgizijoje ir t.t. išduotais pažymėjimais. Dabar tokie vairuotojai turės Lietuvoje perlaikyti egzaminus, kad gautų ES pažymėjimus.

Be to, anksčiau užsieniečiams kartais iš pradžių būdavo išduodama licencija vežti keleivius, o tik vėliau tikrindavo, ar pavežėjo kvalifikacija atitinka transporto saugos reikalavimus. Ne visada buvo įmanoma patikrinti, ar trečiųjų šalių išduoti pažymėjimai nėra suklastoti.

Pasitaikydavo atveju, kad po metų, kai vežėjas turėdavo pateikti savo pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, jis jau būdavo seniai dingęs. Vos ne metus gavęs atlygį iš keleivių, tačiau su mūsų valstybe neatsiskaitęs. O dabar bus siekiama, kad keleivius vežtų tik geros reputacijos vairuotojai, neturintys finansinių įsiskolinimų mūsų valstybei.

Istorija kartojasi

Vien pernai Lietuvos transporto saugos administracija išdavė daugiau nei 7000 pavežėjimo leidimų. Tačiau neaišku, kiek tų pavežėjų iš tikrųjų dirba ir kiek jų moka mokesčius.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Vilniuje veikusios Sostinės taksi asociacijos prezidentas Romualdas Bieliauskas priminė, jog ir prieš 10-12 metų taksistai buvo panašiai drausminami.

„Savo laiku ir mums visokie pažymėjimai buvo reikalingi, ir egzaminai reikalingi, - patikino R.Bieliauskas. - Taip, kad viskas sukasi spirale. Taksistus sunaikino, padarė pavežėjais, bet pinigų valstybei niekas neneša.

Kai aš vadovavau asociacijai, buvo įsakymas mašinas registruoti įmonės vardu, atsiskaitinėti su klientais pagal skaitliukų parodymus, vairuotojus įdarbinti įmonėje, o galiausiai viskas žlugo. Iš mūsų reikalavo, kad ne tik angliškai mokėtume, bet ir visas Vilniaus įžymybes turėjome žinoti, tarsi būtume gidai. Kur yra aukščiausias Vilniaus bokštas ar bažnyčia, kur koks muziejus yra. Visa tai jau buvo...

Aš manau, kad viskas priklauso nuo politikų požiūrio. Sužlugdė taksistus, sugalvojo pavežėjus, prarado jų kontrolę, o po 10-12 metų vėl grįžta atgal."

Tačiau prieš 10-12 metų dar nebuvo tokių imigracijos tempų. Rečiau pasitaikydavo atvejų, kai pavežėju dirba imigrantas iš Afrikos. Nemokantis nei lietuvių, nei anglų.

„Laukiniai vakarai" nėra gerai

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas Dalius Rudokas pripažino, jog keleiviams tai nepatinka:

„Iš keleivių dažniausias nusiskundimas ir būna, kad negali su vairuotoju nei lietuviškai, nei angliškai susikalbėti, - neslėpė D.Rudokas. - Aišku, ne visais atvejais reikalingas tas pokalbis. Dažniausiai atvažiuoji, paimi keleivį ir nuveži iš taško A į tašką B. Bet būna visokių situacijų dėl nesusikalbėjimo.

Pavyzdžiui, keleivis neteisingai adresą nurodo ar tiesiog mato, kad vairuotojas ne pro ten važiuoja, kur keleivis nori ir panašiai. Ne vien užsieniečiams, bet ir vietiniams, ypač naujokams pasitaiko paklysti. Taip, ir aš esu girdėjęs iš keleivių nusiskundimų, kad vairuotojai ne ta gatve važiavo, kažko nesuprato."

Visgi D.Rudokas labiau akcentavo ne lietuvių kalbos mokėjimą, bet pavežėjo kvalifikaciją:

„Gerai, kad dėl vairuotojų teisių jau yra Seimo patvirtinti transporto kodekso pakeitimai, kurių dalis įsigaliojo nuo gegužės 6-osios. Tai daug problemų išspręs. Taip pat vairuotojai privalės turėti 2 metų vairavimo stažą. Lietuvos transporto saugos administracija ne visada turėdavo galimybių patikrinti vairuotojų trečiųjų šalių pažymėjimų tikrumą. Be to, gal tas pažymėjimas ir tikras, bet vairuotojas atvykęs iš tokios šalies, kur eismas vyksta kita kryptimi, galioja kitokios taisyklės. O kai toks vairuotojas, vos atvažiavęs į Lietuvą, ima čia vežioti keleivius, tai tas leidimas vairuoti neatrodė labai logiškas. Dabar tokie vairuotojai jau turės išlaikyti egzaminus, kad gautų ES pažymėjimą.

Gali skirtis ne tik vairavimo, bet ir bendravimo su keleiviais kultūra. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, neįprasta, kad moteris galėtų kažkur viena važiuoti. Tokie kultūriniai skirtumai yra. Ir galbūt čia atvykę vairuotojai bando prisitaikyti prie naujos kultūros ir jiems ne visada tai pavyksta.

Dabar užsieniečiai bandys prisitaikyti prie naujų reikalavimų."

Anot D.Rudoko, daugiausia užsieniečių vairuotojų yra Vilniuje ir Kaune. Anksčiau apie 50 proc. visų kelionių padarydavo, o dabar jų sumažėjo . Reikia manyti, kad po Seimo priimto sprendimo situacija ims kiek gerėti, normalizuotis. Jau dabar kažkiek normalizuojasi, nes jau keliuose tikrinama, ar užsieniečiai vežėjai dirba pagal darbo sutartis. Einama į civilizuotą pusę, nes visiškai „Laukiniai vakarai" nėra gerai. O konfliktų tarp vietinių ir užsieniečių vežėjų, D.Rudoko teigimu, nepasitaiko:

„Jie dirba savo darbą, mes savo - ir tiek. Prasilenkiame pro šalį važiuodami - ir viskas. Jeigu kelyje matome važiuojančius ne taip, kaip reikia, rizikingai, stengiamės pasisaugoti."

Techninius dalykus sutvarkyti lengviau. Bet ar gerai, kai lietuvis, atskridęs į Vilnių ir įlipęs į taksi, nelabai gali atskirti, kur nusileido - Vilniuje ar Dušanbė? 

Komentuoja etnologė Gražina KADŽYTĖ:

 

"

Negerai, jei pavežėjai nemoka lietuvių kalbos. Jeigu yra valstybė, tai ir pavežėjų elgesys turi atitikti nustatytą tvarką. Lietuvių kalba Lietuvoje yra prioritetinė, todėl ir paslaugų sektorius turi prie to prisitaikyti. Paslaugų teikėjai turi pagal galimybę atsakyti klientui jo kalba, o kitu atveju - valstybine kalba. Kiekvienoje valstybėje yra valstybinė kalba ir dar viena - užsienietiška kalba, jeigu matai, kad tikrai užsienietis ir tikrai jis negali susikalbėti lietuviškai.

Ar mes ne per daug pataikaujame? Kas tie „mes"? Aš ir mano aplinkos žmonės apskritai nesinaudojame tais pavežėjais, nes yra visuomeninis transportas. O kai nedirba visuomeninis transportas, yra lietuviškos taksi kompanijos, kurių turime numerius.

Užsisakai - ir atvažiuoja, ir nenuplėšia tokių didelių kainų kaip pavežėjai. Tie pavežėjai - iš viso nežinia kas. Bet jeigu tave veža be jokios pagarbos, tu visada turi alternatyvą. Pasirenki tuos taksistus, su kuriais maloniau bendrauti. Ir nemalonūs paslaugų teikėjai savaime nunyks. Ir nereikia nei bartis, nei koliotis.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder