UŽT: 2023 m. mažiau darbdavių nei pernai planuoja darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio didėjimą, veiklos plėtrą

Palyginti su 2022 m., Lietuvoje sumažėjo optimistiškai nusiteikusių darbdavių dalis, pastebi Užimtumo tarnyba (UŽT). Anot UŽT direktorės pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, mažiau darbdavių planuoja įdarbinti naujų žmonių, labiau investuoti į darbuotojų mokymus, taip pat – didinti darbo užmokestį.

 

Be to, lyginant su praėjusiais metais, ne tiek daug darbdavių ketina plėsti veiklą bei yra linkę prognozuoti didėsiančias gamybos ar paslaugų apimtis.

„Šiemet tikrai mažiau darbdavių ketina didinti darbuotojų skaičių ir daugiau mažinti arba jo nekeisti, mažiau ketina didinti išlaidas darbuotojų mokymui, daugiau – mažinti. Mažiau numato didėsiantį vidutinį darbo užmokestį įmonėse, daugiau prognozuoja mažėsiantį ar nekisiantį“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) sakė G. Sinkevičė.

„Mažiau prognozuoja didėsiančias gamybos ar paslaugų apimtis, daugiau – mažėsiančias ar nekisiančias, (...) daugiau neapsisprendusių dėl plėtros“, – teigė ji.

Nepaisant to, nusiteikusiųjų optimistiškai ir planuojančių plėsti veiklą bei didinti atlyginimus darbdavių dalis išlieka didesnė, nei prognozuojančių prastėsiančius veiklos rezultatus, pažymi UŽT.

Tokias išvadas tarnyba padarė apklaususi 2,6 tūkst. įmonių, kuriose dirba 115,7 tūkst. asmenų.

„Didžioji dalis darbdavių nurodė, kad planuoja didinti gamybos paslaugų apimtis, planuoja didinti darbo užmokestį, darbuotojų skaičių, investicijas į technologijas ir darbuotojų mokymus“, – kalbėjo G. Sinkevičė.

Pasak jos, optimistiškiau nusiteikusios didesnės įmonės, o daugiausia plėsti gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių numato finansinės ir draudimo veiklos, informacijos ir ryšių, statybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos bendrovės.

Tuo tarpu daugiausia mažinti veiklos apimtis ir darbuotojų skaičių prognozuojančių įmonių priklauso apgyvendinimo ir maitinimo bei paslaugų sektoriams.

Prognozuojamas nedarbo augimas

G. Sinkevičė taip pat akcentavo, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį gali nežymiai išaugti nedarbas.

„Remiantis ankstesnių metų tendencijomis ir įvertinus darbo rinkos sezoniškumą, 2023 m. I ketvirtį registruotas nedarbas nemažės ir galėtų ūgtelėti. Galvojame, apie 1 proc. punktą“, – sakė ji.

Lietuvos banko gruodžio prognozėmis, kuriomis su SRDK nariais pasidalino UŽT atstovė, nedarbo lygis 2023 m. augs ir pasieks 6,7 proc., o užimtumas mažės 0,5 proc. Atsižvelgiama ir į tai, jog šalies bendrasis vidaus produktas, centrinio banko manymu, augs 1,3 proc., infliacija – 9,5 proc.

„Darbo rinka susidurs su infliacija, didėjančia energetikos sąnaudų dalimi, žaliavų brangimais, eksporto apimčių mažėjimu, mažėjančiu namų ūkių vartojimu, finansavimo sąlygų griežtėjimu, tiekimo grandinių trikdžiais ir darbuotojų trūkumu“, – kalbėjo G. Sinkevičė.

Vis tik, pasak jos, tikrai nemažės inžinierių, informacinių technologijų ir sveikatos specialistų, kai kurių kvalifikuotų darbininkų poreikis.

UŽT darbdavių apklausos duomenimis, 24 proc. apklaustų įmonių planuoja įdarbinti daugiau žmonių, 7,5 proc. – jį mažinti. Likę 68,4 proc. apklaustųjų tikino, jog darbuotojų skaičius iš esmės nekis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder