Valdančiųjų stovykloje – įtampa ir kaltinimai: pasišiaušusi Laisvės partija grasina vis garsiau

Bravūra, psichologinis spaudimas ar rimti ketinimai? Toks klausimas kyla klausantis užkulisiuose skambančių Laisvės partijos pažadų trenkti valdančiosios koalicijos durimis, jeigu sužlugs jos pagrindiniai per rinkimus paskelbti užmojai.
 

„Laisviečių“ santykiai su valdančiosios koalicijos partneriais konservatoriais ir liberalais kaista, ginčų, nepasitikėjimo ir kaltinimų vieni kitiems daugėja.

„Jei mums nepavyksta įgyvendinti to, dėl ko mūsų rinkėjai už mus pirmiausia ir balsavo, mūsų čia niekas nelaiko. Priešingai, mums likti net būtų nenaudinga. O konservatoriai gali pasikviesti į pagalbą socialdemokratus – ir pirmyn“, – tokie ir panašūs pareiškimai užkulisiuose iš Laisvės partijos vadovybės atstovų lūpų skamba vis dažniau.

Naujokai erzina senimą

Kad ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės vedama didžios politikos naujokė Laisvės partija kelia rimtą galvos skausmą kitiems koalicijos partneriams, kalbama jau seniai.

Pagrindiniai nesutarimų frontai yra du. Pirmasis – su vertybiniais dalykais ir vadinamaisiais kultūriniais karais susijusios „laisviečių“ iniciatyvos ir pažadai, kuriais jie viliojo savo rėmėjus ir per rinkimus.

Seksualinių mažumų teisių užtikrinimas, lyties keitimo, homoseksualų partnerystės įteisinimas, moterų ir vaikų apsauga nuo smurto, kova su neapykantos ir patyčių skatinimu viešojoje erdvėje – tai tarsi neturėtų kelti didesnių prieštaravimų šioje valdančiojoje koalicijoje.

Juolab kad dešiniausias ir radikaliausias konservatorių sparnas, ginantis krikščioniškąsias vertybes ir tradicinę šeimą, pastaruoju metu nesielgia itin aršiai. Mat jo lyderiai apdovanoti svarbiais postais ir linkę neišsišokti savo pačių labui.

Tačiau Laisvės partijos aktyvumas stumiant įstatymų projektus kelia konservatorių vadovybės ir Vyriausybės, taip pat Liberalų sąjūdžio nepasitenkinimą – esą jaunesnioji koalicijos sesuo pernelyg beatodairiškai skuba, drumsčia vandenį, provokuoja visuomenę, o kartu duoda užsidirbti opozicijai.

Kirtosi ir dėl mokyklų

Dar vienas nesutarimų frontas – karantino laisvinimo politika. „Laisviečiai“ nuolat ragino Vyriausybę ryžtingiau ir plačiau panaikinti apribojimus ir verslui, ir kitoms gyvenimo sritims.

 

Laisvės partijos vedlė A.Armonaitė (viduryje) su bendražygiais T.Raskevičiumi ir I.Pakarklyte bando įvykdyti rėmėjams dalytus pažadus.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, priekaištus dėl to A.Armonaitei ne kartą yra liejęs pats konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vienas naujausių tokių susikirtimų – viešai pareikštas Laisvės partijos raginimas nedelsti su mokyklų atvėrimu 5–11 klasių moksleiviams.

Tokį oficialų pareiškimą prieš savaitę paskelbė Seimo Žmogaus teisių komitetas, vadovaujamas „laisviečio“ Tomo Raskevičiaus.

Tuo metu Vyriausybė ir konservatorių vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trypčiojo, labiau linko 5–11 klasių mokinius į mokyklas grąžinti tik rugsėjo 1-ąją. Tiesa, dabar jau žadama tai padaryti gegužę.

Bet kokiu atveju, „Lietuvos ryto“ žiniomis, dešiniųjų vadovybė buvo itin nepatenkinta šiuo „laisviečių“ spaudimu.

Tuo metu Laisvės partijos atstovai piktinosi, kad premjerė Ingrida Šimonytė ir jos globotinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atsitraukia kartais kone paskutinę akimirką, likus keliolikai minučių iki Vyriausybės posėdžio, pakeičia savo pažadus laisvinti karantiną.

„Viskas pernelyg dažnai ir pernelyg daug priklauso nuo vieno žmogaus nuomonės ir nuotaikos būtent vieną ar kitą dieną“, – turėdami galvoje premjerę „Lietuvos rytui“ kalbėjo „laisviečiai“.

Siekia įtikti rinkėjams

Vis dėlto kaip Laisvės partija gali pasielgti, jei koalicijos partneriai iš tiesų ją pamokys ar nesuteiks reikiamos paramos jos siūlomiems projektams?

Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas yra viešai samprotavęs, kad „laisviečiai“ jau sąmoningai rengiasi palikti valdančiąją koaliciją ir ruošia tam dirvą skubindami ir teikdami prieštaringai vertinamus siūlymus.

Patys Laisvės partijos atstovai tokias partnerių versijas lyg ir atmeta – esą Liberalų sąjūdžio atstovai taip kalba, nes su „laisviečiais“ kaunasi dėl tų pačių rinkėjų.

Be to, anot Laisvės partijos atstovų, Liberalų sąjūdžio vadovai negali atleisti buvusiems bendražygiams, kad jie juos paliko per galimos politinės korupcijos skandalo įkarštį ir padarė savarankišką sėkmingą politinę karjerą.

Vis dėlto dalis „laisviečių“ neatmeta tikimybės trauktis iš valdančiosios koalicijos, negana to, tokį žingsnį vertina kaip kone neišvengiamą, jei partijai nepavyks įgyvendinti svarbiausių savo pažadų.

„Kaip į mus žiūrės mūsų rinkėjai, jei mes liksime be svarbiausių dalykų, bet vis tiek sėdėsime valdžioje? Partija nebeteks ateities“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo įtakingi „laisviečiai“.

Beje, partija jau pradėjo pasirengimą artimiausiems savivaldos rinkimams.

Svarstoma ne tik apie tai, kaip jiems turi ruoštis partija, bet ir kokį kelią turėtų rinktis kai kurie jos lyderiai, pavyzdžiui, sostinės meras Remigijus Šimašius.

Neatmetama, kad vesti „laisviečius“ sostinėje gali jau nebe R.Šimašius, o kuris nors kitas partijos atstovas, tuo metu Vilniaus merui esą dera ruoštis prezidento arba Europarlamento rinkimams.

Įžvelgė partnerių vilkinimą

Šiuo metu „laisviečiai“ bene labiausiai susirūpinę, kaip Seime juda du itin svarbūs jų projektai, – dėl mažo kiekio lengvų narkotikų dekriminalizavimo ir partnerystės instituto įteisinimo ne tik heteroseksualioms, bet ir homoseksualioms poroms.

Įstatymo pataisas, numatančias tik administracinę atsakomybę (keliasdešimt eurų baudas) už nedidelio kiekio narkotikų laikymą, savo parašais yra parėmę visi valdančiosios daugumos lyderiai.

Šioms pataisoms po pateikimo Seimas pritarė dar praėjusių metų pabaigoje. Tuomet už jas balsavo ir dalis opozicinių socialdemokratų.

Bet pastaruoju metu „laisviečių“ nerimas dėl pataisų didėja, nes projektas nejudėjo pagrindiniame paskirtame Teisės ir teisėtvarkos (TTK), taip pat Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių (ŽTK) komitetuose. Pirmiesiems dviem vadovauja konservatorių atstovai Stasys Šedbaras ir Antanas Matulas.

ŽTK pirmininkas T.Raskevičius, „Lietuvos ryto“ paklaustas, kas lėmė tokį delsimą, teigė, kad pernelyg biurokratiškas ir politinis požiūris: „Visos ekspertinės institucijos yra pareiškusios pritarimą projektui.

Bet kartu yra labai daug įvairiausių pastabų, siūlymų užpildyti spragas, kurių tikrai yra.

Mes siūlėme TTK surengti bendrus komitetų klausymus ir posėdį, tačiau jis nesutiko ir nurodė žengti įprastu keliu – pirma apsvarsto papildomi komitetai, po to – pagrindinis. Tai šiek tiek liūdina.“

ŽTK šį klausimą svarstė trečiadienį ir procesas, regis, pajudėjo toliau.

Svarstytų, ar verta likti

Tuo metu padėtis dėl partnerystės įteisinimo daug miglotesnė. Konkretų įstatymo projektą vis dar rengia valdančiosios koalicijos atstovų darbo grupė, kuri, anot T.Raskevičiaus, jį turėtų pateikti ir registruoti gegužės viduryje.

Dalis konservatorių ir opoziciniai valstiečiai mėgina vietoj partnerystės homoseksualioms poroms įsiūlyti jungtinės veiklos sutartis, analogiškas komercinei veiklai.

Šie politikai žada balsuoti už projektą tik su tokia išlyga.

„Laisviečiai“ tam nepritaria. O kai kurie konservatoriai užkulisiuose pranašavo, kad tuomet visas projektas bus paskandintas, nes už jį nebalsuos net dešiniųjų lyderiai.

Praėjusį penktadienį TTK buvo surengtas alternatyvaus valstiečių projekto svarstymas.

Tai sukėlė naują Laisvės partijos nerimo ir nepasitenkinimo bangą.

Tačiau T.Raskevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad net tuo atveju, jei abi iniciatyvos bus atmestos, partija neskubės trenkti koalicijos durimis, bet greičiausiai svarstytų savo buvimą joje.

„Jei nebūtų pritarta, pavyzdžiui, bendram koalicijos variantui dėl partnerystės, mes turime ir variantą B, ir C, ir gal net D.

Tartumės iš naujo, teiktume tik Laisvės partijos variantą.

Tačiau svarstytume apie savo buvimą koalicijoje. Taip pat ir tai, kaip turėtume elgtis su partneriams prioritetiniais dalykais“, – sakė Seimo narys.

Sidebar placeholder