Lietuviai nelinkę gerti kasdien, bet atsigriebia savaitgaliais – esame tarp daugiausiai alkoholio vartojančių europiečių

(2)

Pagal grynojo alkoholio suvartojimą Lietuva, kartu su Vokietija, yra trečioje vietoje tarp ES valstybių. Vienam gyventojui Lietuvoje per metus tenka 12,8 litro grynojo alkoholio. Daugiau suvartoja tik Čekijos (14,3) ir Latvijos (13,2 proc.) gyventojai.

Tokie duomenys pateikiami neseniai paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2021 m. Europos sveikatos ataskaitoje.

Kai kurie analitikai mano, kad lietuviai tarp labiausiai geriančių europiečių patenka todėl, kad palyginti daug alkoholio suvartoja gerdami stiprius gėrimus.

Antai finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, kad Lietuvoje apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. „Tai didelis skaičius palyginus su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 procentų“, – mano jis.

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka su tokiomis išvadomis nesutinka.

Jo nuomone, PSO metodika, nustatant alkoholio vartojimą, jau seniai kelia abejonių. Be to, lietuviai pastaraisiais metais esą ne tik vartoja vis mažiau stiprių alkoholinių gėrimų, bet ir apskritai geria mažiau.

PSO ataskaita atskleidė ir kitą lietuvių gėrimo tendenciją – nors esame tarp daugiausia grynojo alkoholio vartojančių europiečių, beveik negeriame kasdien.

Lietuvoje yra mažiausias ES kasdien alkoholį vartojančių gyventojų skaičius – vos 0,8 procento.

Nuo lietuvių pagal šį rodiklį nedaug atsilieka islandai (1 proc.) ir latviai (1,2 proc.) bei estai (1,3 proc.).

Kasdieninis alkoholio vartojimas labiausiai paplitęs Portugalijoje – čia kasdien geria penktadalis (20,7 proc.) gyventojų. Antroje vietoje – Ispanija (13 proc.), trečioje – Italija (12,1 proc.).

Savaitgaliais arba kartą per savaitę, PSO duomenimis, daugiausia alkoholio ES vartoja Nyderlandų (47,3 proc.), Liuksemburgo (43,1 proc.) ir Belgijos (40,8 proc.) gyventojai.

Abejoja PSO metodika

Organizatorių nuotr.

Mantas Zakarka Alfa.lt teigė nežinantis, kuriais duomenimis vadovaujasi PSO. „Ne kartą esame ir mes patys pakankamai keistai vertinę tuos duomenis, nesuprasdami, iš kur jie paima vieną ar kitą skaičių.

Naujausia statistika vienam gyventojui , – ją pas mus skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra, – bus paskelbta birželio mėnesį“, – pastebėjo M. Zakarka.

Gėrimų gamintojų importuotojų atstovas pastebėjo, kad 2022 m. metiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pagal akcizus apskaičiuoti duomenys rodo visai kitokias tendencijas – vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimai pradėjo gana ženkliai mažėti, kai alaus suvartojimas augo.

„Kita vertus reikia suprasti, kad stiprieji gėrimai vartojami ne tik vieni, bet maišomi kokteliuose, kur yra tik vienas iš ingredientų, o koktelio taurėje bendras laipsnių skaičius yra panašus į alaus bokale. Todėl kalbėti, kad lietuviai daug geria daugiausia grynųjų alkoholinių gėrimų, degtinės ir panašiai, yra visiška netiesa. Pas mus kaip ir visame pasaulyje keičiasi alkoholio vartojimo kultūra“, – įsitikinęs M. Zakarka.

Kodėl geriame?

M. Zakarka pripažino, kad nepaisant takoskyros tarp stiprių ir silpnų gėrimų Lietuvos gyventojai vis dar geria pakankamai daug, nes yra kelyje į sveikesnį gyvenimo būdą.

„Esame etape. Reikia pripažinti, kad sovietmetis ir ta labai ydinga kultūra su ta buvusia santvarka, nori nenori, paliko tam tikrą pėdsaką. Tokios pačios tendencijos stebimos visoje Rytų Europoje. Bet dabar tikrai vyksta tas nemažas virsmas – bendri alkoholio kiekiai mažėja. Manau, kad kuo toliau, tai keisis tik į pozityviąją pusę, tai rodo visai kitos tendencijos nei buvo prieš 10 ar 15 metų“, – svarstė jis.

M. Zakarka pastebėjo, kad lietuviai vis labiau supranta, kad alkoholį reikia vartoti saikingai. Kita vertus, keičiasi tiek gėrimų rūšis, tiek vartojimo dažnis.

Pašnekovas pripažino, kad PSO stebima tendencija, esą lietuviai nelinkę gerti kasdien, yra teisinga.

„Tai rodo ir kitų Lietuvoje atliekamų tyrimų ir apklausų duomenys. Lietuvoje daugiausia alkoholio suvartojama per tam tikras progas. Tai proginis vartojimas, kai žmonės švenčia ar savaitgalį. Kita vertus, tie patys tyrimai ir apklausos rodo, kad daugiausia alkoholio vis dar suvartojama regionuose, kaimo vietovėse, o ne miestuose. Natūralu, kad kaita, virsmas prasideda nuo didesniųjų miestų, kur gyventojai švęsti dažniau renkasi kavinę ar kitą vietą ir ten vartoja kur kas atsakingiau“, – pastebėjo M. Zakarka.

Verslo atstovas atkreipė dėmesį, kad Vakarų Europoje, ypač Pietų šalyse, jau seniai vyrauja tendencija šventei ar pasisėdėjimui rinktis ne namus, o kitą vietą.

M. Zakarka kartu prognozuoja, kad bendras alkoholio vartojimas artimiausius penkerius metus toliau mažės – tam tikru metu pasieksime lygį, kuris nei mažės, nei didės, nes tikėtis, kad visuomenė visiškai atsisakys alkoholio, būtų naivu.

Stiprių gėrimų vartojimas mažėja

Organizatorių nuotr.

Finansų analitikas M. Dubnikovas pastebi, kad 2022 m. pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus.

„Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius palyginus su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 procentus“, – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis komentavo analitikas.

Pasak jo, per dešimtmetį nuo 2012 m. iki 2022 m. viso grynojo alkoholio pardavimai sumenko 20 proc. ir krito žemiau 30 mln. litrų per metus, kai per minėtą laikotarpį gyventojų skaičius susitraukė apie 4 proc.

„Vienam gyventojui tenkantis parduodamas alkoholio kiekis krito, kai tuo pat metu vargu ar padidėjo nelegaliai verdamo alkoholio kiekis. Dėka padidėjusių pajamų, greičiausiai, noras dalyvauti nelegalioje rinkoje turėjo sumažėti“, – svarstė analitikas.

M. Dubnikovas išskyrė praėjusių metų įdomius pokyčius, ypač tai, kad stipraus alkoholio pardavimai lyginant su 2021 m. krito 6,6 procento, o spirituoto vyno ir panašių produktų – 15 procento.

„Ši alkoholio rūšis jau tampa nykstančia. Akivaizdu, kad mokestinė sistema nors ir po truputį keičia bendrą paveikslą“, – mano analitikas.

VMI duomenimis, vyno iki 15 laipsnių stiprumo pardavimai, lyginant su 2021 m., taip pat krito 6 proc., o putojančio vyno praktiškai išliko nepakitę. Kito lengvo alkoholio kategorijos, alaus pardavimai padidėjo 5,6 procento.

M. Dubnikovo nuomone, ši augimas didžiąja dalimi susijęs su lengvatinio akcizo išimtį turinčio mažų alaus dirbtuvių, kurios moka vos pusę alaus akcizo, pardavimais. „Eliminavus jas, alaus pardavimai pernai padidėjo 1,1 procento“, – pastebėjo analitikas.

Sveikos tendencijos

M. Dubnikovas pastebi, kad „probleminis alkoholis“, kurį vartodavo „problemų turintys“ žmonės, traukiasi į nebūtį, stipraus alkoholio suvartojimas taip pat mažina savo proporciją, o bendras suvartojamas kiekis mažėja ženkliais tempais.

Finansų analitiko nuomone, alkoholio vartojimui tiesioginę įtaką daro akcizų politika. Pavyzdžiui, lengvatinio tarifo įvedimas mažų aludarių alui pademonstravo, kad veikia vartotojo pasirinkimą – skatina pereiti į šį segmentą.

„Akivaizdu, kad akcizai keičia vartotojo elgseną, todėl turėtume numatyti ne tik bendrą kenksmingų produktų vartojimo mažinimo politiką, bet kaip kitose šalyse aiškiai deklaruoti tikslus, kad mažinti ir vartojamų produktų kenksmingumą. Jei žmogus gali nevartoti – tai idealus variantas. Jei vartoja kenksmingus produktus, tada kreipti link mažiau kenksmingų. Silpnesnio alkoholio, mažiau kenksmingo kaitinamo tabako, ar pagaliau mažiau aplinkai kenksmingas benzinas vietoje dyzelino“, – svarstė M. Dubnikovas.

Europiečiai mėgsta išgerti

PSO paskelbtas ataskaita rodo, kad žmonės Europoje vartoja daugiau alkoholio negu bet kurioje kitoje pasaulio dalyje.

PSO paskelbtoje 2021 m. Europos sveikatos ataskaitoje nurodoma, kad kasmet Europoje statistinis asmuo, kuriam yra 15 metų ir daugiau, vidutiniškai suvartoja 9,5 litro grynojo alkoholio. Tai lygu apie 190 litrų alaus arba 80 litrų vyno, arba 24 litrams spirito.

PSO duomenimis, bendras alkoholio vartojimas vienam gyventojui nuo 2000 m. iki 2019 m. Europoje sumažėjo 2,5 litro arba 21 procentais. Tyrimas apima 53 Europos žemyno šalis, įskaitant Rusiją ir buvusias SSRS šalis, tokias kaip Moldaviją.

Vis dėlto, kaip pastebi Euronews, europiečiai, ypač Vakaruose toliau smarkiai geria. Iš 10 labiausiai geriančių šalių pasaulyje, įsikaitant turistų suvartojamą alkoholį, 9 yra Europos Sąjungos (ES) narės.

PSO ataskaitoje nurodoma, kad 8,4 proc. ES suaugusiųjų (15 metų ir vyresnių) piliečių 2019 m. vartotojo alkoholį kasdien, 28,8 procento – kartą per savaitę ir 22,8 procento – kartą per mėnesį, kaip 26,2 procentų teigė nevartojantys alkoholio ir jo neragavę pastaruosius 12 mėnesių.

Turi įtakos išpažįstama religija

Labiausiai geriančių ES šalių dešimtukas (grynojo alkoholio litrais suvartojimas vienam gyventojui 2019 m. duomenimis, ) išsidėsto taip: Čekija (14,3), Latvija (13,2), Lietuva ir Vokietija (12,8), Ispanija ir Airija (12,7), Bulgarija (12,5), Liuksemburgas (12,4), Rumunija (12,3), Prancūzija (12,2).

Nė vienoje ES šalyje alkoholio vartojimas vienam gyventojui nėra mažesnis nei 5 litrai grynojo alkoholio. Tik penkiose iš jų šis rodiklis yra žemiau 10 litrų ribos: Italijoje (8 litrai), Maltoje (8,3), Kroatijoje (8,7), Švedijoje (9) ir Nyderlanduose (9,7).

Mažiau alkoholio vartojama tik ES nepriklausančiose šalyse, kurias PSO priskiria Europos regionui: Tadžkistane (0,9 litro), Azerbaidžane (1), Turkijoje (1,8), Uzbekistane (2,6), Turkmėnistane (3,1), Izraelyje ((4,4), Armėnijoje (4,7), Kazachstane (5), Albanijoje (6,8), Šiaurės Makedonijoje (6,4).

Išskyrus Šiaurės Makedoniją, Armėniją ir Izraelį, visose šiose šalyse dauguma gyventojų yra musulmonai, kuriems religija draudžia gerti alkoholinius gėrimus.

Vyrai – daugiau už moteris

Organizatorių nuotr.

Tarp ES šalių išlieka didžiuliai skirtumai, bet viena gana ryški viena bendra tendencija: vyrai geriau daugiau už moteris. Antai, kasdien alkoholį ragauja 13 proc. vyrų ir 4,1 proc. moterų, o kartą per savaitę – atitinkamai 36,4 proc. ir 21,7 procento.

Didžiausias skirtumas tarp lyčių yra Portugalijoje, kur kasdien alkoholį vartoja 33,4 proc. vyrų ir 9,7 proc. moterų ir Ispanijoje – atitinkamai 20,2 proc. ir 6,1 procento.

Tarp europiečių blaiviausios yra Italų moterys, 46,7 proc. jų per pastaruosius 12 mėn. visiškai nevartojo alkoholio, blaivybę puoselėjančių vyrų italų buvo 21,5 procento. Kipre šis rodiklis atitinkamai buvo 44,2 proc. ir 12,8 proc., Bulgarijoje – 42 proc. ir 16,2 procento.

Kuo vyresni, tuo europiečiai geria dažniau ir daugiau. PSO tyrimas atskleidė, kad mažiausiai alkoholio vartoja asmenys, kuriems yra nuo 15 iki 24 metų, – šioje grupėje alkoholį kasdien vartoja 1 proc., o tarp vyresnių nei 75–erių, tai daro 16 proc. europiečių.

Kita vertus, vyresnio amžiaus europiečiai sudaro didžiausią grupę, kuri iš viso negeria – per paskutinius 12 mėn. visiškai alkoholio nevartojo 40,3 proc. europiečių, kuriems per 75.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Nors lietuviai vis dar geria pakankamai daug, jie yra kelyje į sveikesnį gyvenimo būdą – tai rodo tyrimai ir apklausos. BNS foto

alfa.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder