Negyvenamų sodybų savininkus siūlo atleisti nuo pareigos per šventes kelti Lietuvos vėliavą

Parlamentarai šią savaitę pritarė po pateikimo tai numatančioms Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Projektą svarstys Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių bei Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tai. Į plenarinių posėdžių salę ši iniciatyva sugrįš pavasario sesijoje.

Anot parlamentaro A. Dumbravos, projekto rengimą paskatino žmonių nusiskundimai  dėl administracinių baudų, kurias jie gauna už tai, kad prie gyvenamojo namo, dažniausiai tai būna tėvų ar senelių paveldėtos negyvenamos sodybos, neiškėlė Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis.

Pasak A. Dumbravos, pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką šven­čių die­no­mis gy­ven­to­jai prie namų tu­ri iš­kel­ti vė­lia­vas, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jie ten yra de­kla­ra­vę gy­ve­na­mą­ją vie­tą, ar ten kas nors gy­ve­na, ar na­mai stovi tuš­ti.

„Tik­rai gy­ven­to­jams tai su­ke­lia tam tik­rų ne­pa­to­gu­mų, jei­gu jie gy­ve­na sa­vo de­kla­ruo­ja­mo­je gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je, bet kaž­kur kai­muo­se yra ga­vę pa­li­ki­mą. Jiems yra sun­ku at­va­žiuo­ti, kai­my­nų gal­būt ar­ti nė­ra, to­dėl gyventojai kar­tais gau­na ad­mi­nist­ra­ci­nes nuo­bau­das. Ma­nau, kad tai nė­ra la­bai ge­rai, to­dėl ma­no siū­ly­mas ir yra, kad jei­gu ten žmo­nės ne­gy­ve­na ar nė­ra de­kla­ra­vę gy­ve­na­mo­sios vie­tos, kad jie ne­bū­tų už tai bau­džia­mi“,- kreipdamasis į kolegas iš Seimo tribūnos sakė A. Dumbrava.

Anot projekto autoriaus, daugumoje Europos Sąjungos valstybių pareiga kelti valstybės švenčių progomis valstybės vėliavą taikoma tik oficialioms institucijoms, t. y. toks reguliavimas nėra taikomas fiziniams asmenims, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kipre, Kroatijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Vokietijoje

.„Fiziniams asmenims keliant vėliavą taikomi tik bendrieji pagarbos vėliavai kaip valstybės simboliui reikalavimai. Kadangi daugumoje valstybių pareiga iškelti valstybės vėliavą privatiems asmenims nėra įtvirtinta, tad nėra nustatyta ir atsakomybė už vėliavos neiškėlimą. Atsakomybė taikoma už netinkamos vėliavos ar netinkamą iškėlimą arba už demonstruojamą nepagarbą valstybės vėliavai ir pan. Mano žiniomis, iš 19-os ES valstybių pareiga fiziniams asmenims nustatytomis valstybės švenčių dienomis iškelti vėliavą ant gyvenamųjų namų yra įtvirtinta tik Estijoje ir Latvijoje. Be to, vienintelėje Estijoje fiziniams asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė už vėliavos neiškėlimą“, - sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Dumbrava.

Jo duomenimis, Latvijoje pareiga yra įtvirtinta, tačiau atsakomybė už pažeidimą nenumatyta – atsakomybė po Konstitucinio Teismo sprendimo nuo 2015 m. liepos mėnesio nebetaikoma.

„Ir nors šiose dviejose valstybėse yra įtvirtinta pareiga iškelti valstybės vėliavą ant gyvenamųjų namų, tačiau nuostatų, kaip asmuo privalo elgtis, jei jis nuosavybės teise valdo kelis gyvenamuosius namus, nėra“, – sako A. Dumbrava.

Jis atkreipia dėmesį į vėliavos kėlimo praktiką Suomijoje: jei privatus asmuo nuosavybės teise turi kelis gyvenamuosius namus, iškelti valstybės vėliavą gali tik ten, kur jis tuo metu yra, t. y. neleidžiama iškelti valstybės vėliavos prie namų, jei tuose namuose nieko nėra.

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.
Galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų.

Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, numatyta bauda nuo 12 iki 16 eurų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 16 iki 30 eurų.