Seniūnaičiai valkatų negaudo ir atlyginimo negauna

„Man skambina žmonės dėl tokių dalykų, su kuriais aš nieko bendro neturiu, t. y. nori, kad padėčiau šeimai susitvarkyti gyvenimą. Kiti įsivaizduoja, kad seniūnaitis yra kaip koks meras, kad jis gali kieme įrengti naują parkingo aikštelę. Sunkiausia yra rajonuose, kuriuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių“, - sako Mindaugas Tvysa, „Pingvinuko“ rajono seniūnaitis.

© PROBLEMOS. Seniūnaitijose dažniausiai akcentuojamos kiemų, gatvių, šaligatvių tvarkymo problemos. Redakcijos archyvo nuotr.

Vienas visų darbų nepadarytų

Bomelio Vitės seniūnaitijoje yra apie 1900 gyventojų. Jos seniūnaitis Tomas Meškinis šias pareigas eina nuo 2012 metų, išskyrus ketverius metus, kai buvo išrinktas į miesto Tarybą. Jis sako, kad į jį žmonės kreipiasi ir dėl kaimynų elgesio, ir dėl šeimoje iškilusių problemų, ir dėl buitinių dalykų jų namuose, ir dėl vamzdyno remonto, ir t. t.

„Jie skambinėja nuolatos. Jiems atrodo, kad mes esame atsakingi už viską. Kai kurie jų įsivaizduoja, kad seniūnaitis gali išvaikyti iš seniūnaitijos teritorijos valkataujančius piliečius, narkomanus, pasirūpinti vieniša kaimyne, kuriai reikalinga socialinė pagalba. Žmonės nesupranta, kad mes ne viską galime daryti, kad neturime teisės imtis to, ko nenumato įstatymas. Kad ir labai norėtų, seniūnaitis vienas visų darbų nepadarytų. Tenka nuolatos žmonėms aiškinti, į ką kreiptis, nurodyti tarnybų kontaktus“, - pasakojo T. Meškinis.

Painioja su seniūnais

Neretai žmonės seniūnaičius maišo su seniūnais, mano, kad seniūnaitis gauna algą, ir nemažą, teiraujasi, kur yra jo kabinetas. Jie nežino, kad jis dirba visuomeniniais pagrindais ir neturi jokio kabineto. Jam padengiamos tik su telefonu, internetu, popieriumi, spausdinimo paslaugomis susijusios išlaidos. „Tu jiems aiškink neaiškinęs, tampi dar kaltas dirbdamas už dyką“, - kalbėjo Bomelio Vitės seniūnaitis.

Žmonės nežino, kad seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais ir neturi jokio kabineto.

Pasak T. Meškinio, seniūnaitis labiau panašus į miesto Tarybos narį, kuris atstovauja miesto gyventojams, o seniūnaitis - tik tos seniūnaitijos gyventojams. Kad taptum seniūnaičiu, turi surinkti per pirmą etapą 5 proc. savo gyventojų balsų.

„Mes turime surinkti balsus, o Tarybos nariams to nereikia. Mes atliekame panašias funkcijas. Jie priiminėja sprendimus dėl miesto klausimų, o mes galime merui, Tarybai teikti tam tikrus pasiūlymus, bet jie yra tik rekomendacinio pobūdžio. Patys mes negalime balsuoti nei komitetuose, nei Taryboje, nei komisijoje, nebent būtume į juos deleguoti“, - sakė T. Meškinis.

Padeda aktyvūs gyventojai

Bomelio Vitės seniūnaitijos gyventojai, pasak jos seniūnaičio, dažniausiai skundžiasi, kad nesutvarkytos gatvės, šaligatviai, kiemai. „Žmonės tokie: neremontuoja - pyksta, remontuoja - vėl pyksta, nes ne taip daro, kaip jie norėtų, suremontuoja - irgi pyksta. Kad ir kas būtų daroma, jie visada nepatenkinti. Į vieną ar kitą gyventojų pastabą dėl infrastruktūros gerinimo savivaldybė, būna, atsižvelgia“, - kalbėjo T. Meškinis.

Gyventojams organizuojamas ir Kaimynų dienos šventimas, ir kalėdiniai renginiai. Aktyvūs seniūnaitijos gyventojai kartu vyksta į keliones. Tai jiems kaip paskatinamasis prizas.

„Man padeda aktyvūs gyventojai. Nors jie neįforminti, bet yra tikri seniūnaičio padėjėjai. Mes dirbame kaip komanda“, - sakė Bomelio Vitės seniūnaitis.

Gyventojų balsas geriau girdimas

„Pingvinuko“ seniūnaitijoje yra apie 1000 gyventojų. Jos seniūnaitis M. Tvysa tokias pareigas eina pirmą kadenciją, antrus metus.

"Seniai man siūlė būti seniūnaičiu, nenorėjau. Tu gali savo rajono reikalus tvarkyti ir juo nebūdamas. Labai puikiai dirba savivaldybės sistema, kur reikia pranešti, kad kažkas negerai. Iš patirties galiu pasakyti, kad gyventojų balsas greičiau nueina iki savivaldybės negu seniūnaičio.

Kai nebuvau seniūnaitis, būdavo, informuoju - ir reaguojama buvo labai greitai. Kai pradėjau apie tas pačias bėdas pranešinėti kaip seniūnaitis, viskas stringa, viskas vyksta labai sulėtintai. Atsakymo reikia laukti ir po dvi, ir po tris savaites.

Pateiksiu pavyzdį. Informavau savivaldybę apie nekokybiškus darbus montuojant naujus lietaus nuotekų sistemos įrenginius, apie broką, pranešiau ir užsakovei - bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Pastaroji sureagavo kitą dieną, dar kitą dieną atsirado jos atstovai, iškvietė rangovus, viską apžiūrėjome, įvertinome situaciją. Iš Klaipėdos savivaldybės po dviejų savaičių gavau atsakymą, kad mano užklausa perduota kitam skyriui", - pasakojo M. Tvysa.

„Tu ką, negali įrengti aikštelės?“

M. Tvysa sako, jog kai kuriems gyventojams atrodo, kad paskambino seniūnaičiui, pasakė savo bėdą ir rytoj viskas pasikeis. Jie nesupranta, kad jis yra tik tarpininkas tarp gyventojų ir savivaldybės.

"Mes galime tik padėti kažką padaryti arba imtis iniciatyvos. Vienas namo gyventojas paskambino ir sako: tu ką, negali man įrengti aikštelės? Jie įsivaizduoja, kad seniūnaitis yra kažkoks išganytojas, visų galų žinovas.

Būna, skambina Registrų centro, buto nuomos klausimais. Bet aš juk nesu to centro darbuotojas. Skambinėja per dieną keturis kartus ir reikalauja, kad sutvarkyčiau. Moteris skiriasi su vyru ir nori iš seniūnaičio, o ne iš advokato sužinoti, kaip sutvarkyti popierius. Kitai nepatinka, kad po kiemą vaikšto šuo. Juokiesi ir viskas, ką tu jiems paaiškinsi, jeigu jie negirdi, ką tu sakai", - pasakojo M. Tvysa.

„Mes esame surakintomis rankomis“

„Mūsų bendruomenė neaktyvi. Į susirinkimą ateina trys žmonės su savo skirtingomis problemomis. Manau, trūksta informacijos, kas yra seniūnaitis ir kad galima bendromis jėgomis kažką daryti, kad per jį galima bendrauti su savivaldybe. Net internete apie seniūnaičius labai mažai informacijos. Būtina šviesti visuomenę“, - sakė „Pingvinuko“ seniūnaitis.

Pasak M. Tvysos, sunku prisibelsti iki žmonų. Jo manymu, jeigu seniūnaitis turėtų kokią nors vietą, kurioje kartą per mėnesį būtų galima daryti susirinkimą, jeigu apie jį būtų pranešama spaudoje, gal situacija pasikeistų.

„Dabar mes esame surakintomis rankomis - neturime vietos, kur surinkti žmones. Už salės nuomą turime susimokėti. Stovint lauke protokoluoti sunku. Gal savivaldybė galėtų pasirūpinti, kad seniūnaičiams būtu skiriamos kokios nors patalpos“, - svarstė M. Tvysa.

Pasak „Pingvinuko“ seniūnaičio, teritorijos priežiūra tikriausiai yra kryžius visose seniūnaitijose, turimos omenyje gyventojų vadinamos juodosios teritorijos, kurias savivaldybė turi prižiūrėti, bet joms nėra priskirti rangovai. Reikia rašyti savivaldybei laišką, tada ji užsako rangovą.

M. Tvysos teigimu, nepaisant visko, vis dėlto reikalai seniūnaitijoje po truputį juda: atnaujinami takai, įrengiamas apšvietimas.

„Man turbūt pasisekė“

„Saulutės“ rajono seniūnaitis Artur Truš šias pareigas eina nuo 2023 metų pabaigos. Sakė girdėjęs iš kitų seniūnaičių, ko iš jų reikalauja gyventojai. "Mano seniūnaitija yra didžiausia mieste pagal gyventojų skaičių - 3800, ir per dvejus metus gavau tik vieną panašaus pobūdžio prašymą. Man turbūt pasisekė. Mano žmonės supranta, ką gali daryti seniūnaitis.

Gaunu konsultacinio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, užpuolė kaimyno šuo, kur reikia kreiptis. Jeigu turiu laiko, pakeliu ragelį arba parašau laišką. Seniūnaičio veikla visuomeninė, neatlygintina", - aiškino A. Truš.

Prisipažino gavęs vieną prašymą, kai nežinojo, kaip teisingai pasielgti. Senolė baiminosi dėl savo kačių namelio, prašė perkelti, nes atsirado šunų. Dėl to namelio kilo pykčių tarp kaimynų. Seniūnaičiui buvo gaila močiutės, bet jis suprato ir gyventojus.

„Man gana neblogai sekasi. Miestas dažnai girdi mano teikiamas pastabas. Yra kelios kliurkos, dėl kurių kariaujame, bet šiaip viskas gerai“, - sakė A. Truš.

Nebuvo seniūnaitijoje vaikų žaidimų aikštelės, buvo kreiptasi į savivaldybę ir ji įrengta. Keliuose užlopytos duobės, nutiesti šaligatviai. Pasak seniūnaičio, jeigu reikia medžius genėti, greitai sulaukiama pagalbos.

„Kliurkos“

Paprašytas išvardinti tas „kliurkas“, „Saulutės“ seniūnaitis sakė, jog stringa su šiukšlėmis susiję klausimai, pvz., nėra šiukšliadėžių šunų ekskrementams surinkti. „Buvo labai geras projektas keisti stumdomus šiukšlių konteinerius įmontuojamais žemėje. Daug kur tai padaryta, o “Saulutės„ seniūnaitijoje daug kur nepadaryta“, - teigė seniūnaitis.

Kita problema - kiemų saugumas: apšvietimas, kai kur prasta trinkelių būklė, bet šiuo metu tai jau tvarkoma.

„Su savivaldybe sunkiai sprendžiami eismo klausimai. Iš esmės viso Gandrališkių mikrorajono, kur daug gyventojų, išvažiavimas iki Taikos prospekto yra komplikuotas. Žmonės nebegali pasukti Taikos pr., “Akropolio„ link, o anksčiau galėdavo. 

Padarytas apsisukimas Minijos gatvėje, ten kamščiai. Išsireikalavau, kad būtų antra juosta. Buvo pasiūlyta kito kelio alternatyva, bet ji nesvarstyta. Tas klausimas atidėtas. Žmonės pažeidinėja taisykles, kerta dvigubą juostą, ten daug visko vyksta“, - pasakojo A. Truš.

Kaip neigiamą dalyką jis įvardijo informacijos apie ketinamus ar jau vykdomus projektus stoką. „Mes ne visada esame informuojami. Tenka skambinti į savivaldybę ir teirautis, kas vyksta, kodėl pradėti kasimo darbai. Ne visada sureaguojama laiku į skundus“, - kalbėjo seniūnaitis.