43 proc. Lietuvių persikvalifikuotų, jei patiktų darbas, rodo nauja apklausa

2025 m. rugpjūčio 12 d. Profesijos keitimas – reikšminga 2025 m. darbo rinkos tendencija. 

Dirbtiniam intelektui keičiant dalį profesijų, persikvalifikavimas tampa itin svarbus žingsnis darbo rinkoje: darbuotojams tai galimybė išlikti konkurencingiems, o darbdaviams – pritraukti naujus talentus. 

Didžiausios personalo valdymo įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ atlikta apklausa atskleidė, kad profesijos keitimo tendencijos gajos ir Lietuvoje. Net 43 proc. lietuvių būtų suinteresuoti keisti kvalifikaciją, siekdami daugiau uždirbti, jei naujas darbas jiems patiktų. 

Vyrai keisti profesiją dėl didesnio užmokesčio ir įdomesnio darbo linkę labiau nei moterys: 46 proc. vyrų ir 41 proc. moterų rinktųsi tokią galimybę. 

Kvalifikacijos keitimas siekiant dirbti labiau patinkančiame darbe itin aktualus 30–39 m. amžiaus grupės atstovams (59 proc.) bei 18–29 m. darbuotojams (56 proc.). 

Vyresnio amžiaus lietuviai taip pat būtų linkę persikvalifikuoti, jei domintų darbas – tokią galimybę pasirinktų 49 proc. 40–49 m. bei 42 proc. 50–59 m. respondentų. 

Apklausos duomenimis, dėl galimybės uždirbti daugiau patinkančiame darbe keisti kvalifikaciją labiausiai sutiktų didmiesčių gyventojai (51 proc.) ir miestiečiai (42 proc.), o mažiau tokį karjeros žingsnį linkę daryti miestelių ir kaimo vietovių gyventojai (39 proc.).

„Įdomus ir patinkantis darbas gali tapti stipria savęs realizavimo paskata. Didesnis atlyginimas išlieka svarbiu veiksniu, tačiau žmonės vis dažniau ieško ne tik finansinio atlygio, bet ir darbovietės, kurioje iš tiesų norėtų dirbti. 

Būtent šis derinys – patrauklus uždarbis ir įdomus darbas – tampa lemiamu aspektu, svarstant apie reikšmingus profesijos pokyčius. 

Dėl to pasitaiko, kad žmonės mielai tam skiria nemažą savo asmeninio laiko ar finansų dalį“, – sako įmonės vadovas Jurgis Kovas. 

Dar 9 proc. apklaustųjų persikvalifikuotų su sąlyga, jog atlyginimas pakils bent 200 Eur „į rankas“. Moterys už tokį didesnį atlyginimą pakartotinai mokytis naujų įgūdžių būtų linkusios labiau nei vyrai (10 proc. ir 7 proc. atitinkamai). 

Taip pat bent 200 Eur neto didesnis atlyginimas viliotų 14 proc. jauno amžiaus darbuotojų, 10 proc. 30–39 m. ir 9 proc. 40–49 m. apklaustųjų. 

Didelių skirtumų šioje kategorijoje nėra ir tarp gyvenančiųjų dideliuose miestuose ir regionuose: vos 8 proc. didmiesčių bei po 7 proc. miestų ir miestelių bei kaimo vietovių gyventojų būtų paskatinti keisti kvalifikaciją, jei tai leistų uždirbti reikšmingai daugiau. 

„Vis dėlto siekiant išlaikyti darbuotojus, nebeužtenka vien užtikrinti konkurencingo atlygio – svarbu žmonėms suteikti galimybes tobulėti ir augti. 

Todėl laimi darbdaviai, sudarantys sąlygas savo darbuotojams persikvalifikuoti, pavyzdžiui, apmokant tokius kursus, ir užimti visiškai naujas pozicijas įmonės viduje, – papildo ekspertas. 

– Tokiu atveju darbuotojai gali atversti naują karjeros etapą esamoje darbovietėje, vietoj to, kad ieškotų profesinių iššūkių kitose įmonėse. 

O darbdaviams tai proga turėti universalesnes komandas, galinčias lengviau atliepti nuolat kintančios rinkos poreikius.“

Tarp lemiamų veiksnių – darbas kitame mieste ir mokymų trukmė 

Remiantis tyrimo duomenimis, papildomi 6 proc. respondentų sutiktų keisti profesiją, jei tai reikštų ne tik didesnį atlyginimą, bet ir užtikrintų, kad nereikės kraustytis į kitą miestą ar rajoną. 

Labiausiai gyvenamosios vietos nenorėtų keisti 40–49 m. darbuotojai (8 proc.), o ši aplinkybė mažiausiai svarbi 18–29 m. (6 proc.) ir 60–74 m. grupių atstovams (3 proc.).

Be to, tik 5 proc. vilniečių ir vos 1 proc. kauniečių vengtų keisti gyvenamąją vietą. Kvalifikacijos keitimas, nesikraustant kitur, svarbiausias Panevėžio miesto gyventojams (13 proc.), klaipėdiečiams (11 proc.) bei šiauliečiams (8 proc.). 

„Stabili gyvenamoji vieta, be abejo, yra svarbus aspektas. Tačiau neretai įdomus, mėgstamas ir finansinius lūkesčius atitinkantis darbas tampa pakankama motyvacija svarstyti apie tokius pokyčius asmeniniame gyvenime“, – sako J. Kovas.

Daugeliui respondentų taip pat būtų nesvarbu, kiek laiko trunka naujų įgūdžių įgavimas. Vos 3 proc. apklaustųjų dėl didesnio atlyginimo norėtų keisti profesiją tik tuo atveju, jei persikvalifikavimo procesas netruktų ilgiau nei 6 mėnesius. 

40–49 ir 60–74 m. amžiaus grupių atstovams profesijos keitimo trukmė mažiausiai aktuali (po 1 proc.), o labiausiai mokymų trukmei dėmesį skiria jauniausia darbuotojų karta (8 proc.). 

Naujos profesijos įsisavinimo laikotarpis taip pat mažiausiai reikšmingas gyvenantiems miestuose (3 proc.) ir miesteliuose bei kaimo vietovėse (2 proc.). Vis tik 7 proc. Klaipėdos, 5 proc. 

Šiaulių miesto ir po 4 proc. Vilniaus miesto ir apskrities, Telšių ir Klaipėdos apskričių gyventojų nenorėtų, kad kvalifikacijos keitimo procesas pernelyg užsitęstų.

„Darbuotojams svarbu ne tai, kiek truks profesijos keitimas, o ką tai jiems suteiks. Jei mato, kad persikvalifikavus atsivers visiškai naujos profesinės galimybės ar pagerės finansinė padėtis, tai šio proceso trukmė nėra tokia reikšminga. 

Svarbiausia, kad jie turėtų aiškią karjeros kryptį ir tikėjimą, kad nauja profesija bus verta laiko ar finansinių investicijų. 

Kalbant apie investicijas, tik 5 proc. apklaustųjų kėlė sąlygą, jog dėl didesnio atlyginimo keistų profesiją tik jeigu persikvalifikavimas būtų nemokamas“, – teigia įmonės vadovas. 

Vis dėlto tarp apklausos dalyvių pasitaikė ir 29 proc. tokių, kuriems persikvalifikavimas nebūtų aktualus. 

Net 12 proc. apklaustųjų kaip priežastį nurodė neturintys ketinimų dirbti ateityje. 5 proc. atsakė, kad dabartinis atlyginimas juos tenkina, o 6 proc. respondentų svarbu stabilumas ir pažįstama sritis, net jei tai reiškia mažesnį uždarbį.