Be spalvų: depresija. Nuo plaučių uždegimo iki psichozės

Sunkiai paaiškinami ligos simptomai, nežinomybė, ką tik gimęs vaikelis, sulig kiekviena diena prastėjanti sveikata, nerimas, košmarai, pakartotiniai apsilankymai ligoninėse ir tas pats atsakymas  - „ar tu ieškai ligų?“. 

BE SPALVŲ: psichozė su šizofrenijos simptomais

COVID testo rezultatai neigiami, plaučių uždegimas nerastas, bet savijauta vis blogėjanti ir kelianti tik baimę bei neviltį, haliucinacijas.

„2021 metai, kai pasaulyje pats COVID pandemijos įkarštis, sergu kelinta savaitė, karščiuoju ir niekaip nepasveikstu. Kviečiame greitąją, papuolu į priimamąjį, padaro visus tyrimus – ir nieko.

Paleidžia gydytis namo. O mano sveikata prastėja sulig kiekviena diena.“ – pasakoja laidos pašnekovas.

Šeimoje ką tik gimęs vaikelis, tenka namuose izoliuotis nuo šeimos, sveikatos būklė tik prastėja, karščiavimas nepraeina, tačiau kiek tyrimų namų sąlygomis ar ligoninėje laidos pašnekovui nedaro – nei COVID viruso, nei plaučių uždegimo neranda.

Laidos herojus pasakoja, kad naktimis jis ima sapnuoti baisius, nerimą ir mirties baimę keliančius sapnus ir nerimo būsena tampa jo kasdienybe.

Praėjus kritinei savijautai, sveikata lyg ir gerėjo, karščiavimas sumažėjo, tačiau nerimasneapleido net ir pradėjus jaustis geriau. Jis pasakoja, jog atsirado kita, sunkiai paaiškinama būsena.

Pašnekovas matydavo dalykus, kurių kiti nematydavo, jis nujausdavo ir žinodavo, ką galvoja jo žmona ir galėdavo įvardinti jos mintis, jai net nieko nesakius.

Vieną vakarą, jis atvirai papasakojęs tai žmonai ir parodęs jai užrašus, kuriuose surašė jos mintis bei būsimus veiksmus, labai ją išgąsdino ir sulaukė žmonos komentaro, jog turi kreiptis pas gydytojus.

„Aš pamenu, kad labai jautriai sureagavau į jos žodžius, nuėjau į virtuvę ir ėmiau tiesiog balsu verkti, rėkti, o tai dar labiau išgąsdino žmoną.

Ji paskambino mūsų draugams ir mes visi kalbėjomės. Pamenu vėliau žiūrėjome televizorių. Visi vaizdai, garsai man buvo lyg sutirštinti, užaštrinti.

Tuomet išgirdau durų skambutį, pas mus atvyko tas pats draugas, su kuriuo kalbėjomės telefonu. Jis prabuvo pas mus porą valandų, visą ta laiką kalbėjo su manimi, bandė išsiaiškinti, kas man yra.

Dar po kurio laiko atvyko greitoji.

Pasakiau sau mintyse, kad negersiu jokių vaistų, nieko, ką man bandys sugirdyti medikai. Gydytojai manęs negalėjo išvežti prievarta į ligoninę, nors mano kraujospūdis buvo labai aukštas, širdis daužės labai stipriai.

Jie padavė žmonai vaistus, paaiškindami, kad turiu juos išgerti, jie skirti mažinti kraujospūdį. Tiek gydytojai, tiek draugas išvažiavo.

Tą vakarą labai supykau ant žmonos, kad ji taip pasielgė su manimi, nuėjau miegoti į kitą kambarį, bet taip ir neužmigau.“ – atvirai pasakoja laidos pašnekovas.

Sekantį rytą į namus atvykęs draugas su policijos pareigūnais, laidos pašnekovą nusivedė į greitosios pagalbos automobilį, kuris pristatė jį į VŠĮ respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialą.

Ligoninės gydytojas pasakė šeimos draugui, jog reikia vykti į Švėkšnoje esančią ligoninę. „Pamenu tada sėdau su draugu važiuoti ir man atrodė, jog draugas vežasi mane į žvejybą.

Važiuojant man rodėsi, jog šalia mūsų bėga bėgikas, liepiau draugui važiuoti atsargiai. Tuomet pamačiau už mūsų važiuojantį automobilį ir man pasirodė, kad jis mus seka. Pajutau didžiulę baimę ir nerimą. Liepiau draugui spausti ir padidinti greitį.“

Papuolus į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę haliucinacijos, vaizdiniai ir nesuvokiamos mintys laidos pašnekovui paūmėjo dar labiau.

Liga, kaip jis pats pasakoja laidoje, atvykus į Švėkšną pasiekė savo piką ir jis buvo intensyviai gydomas ne tik psichiatrijos skyriuje, bet ir Šilutės ligoninės reanimacijoje, kur dėl jo gyvybės medikai kovojo ne vieną savaitę.

„Niekada nebenorėčiau, kad ši būsena pasikartotų: didžiulis nerimas, baimė, haliucinacijos, jog mane kažkas stebi, persekioja, žiūri. Vaidenasi dalykai, kurių iš tikrųjų nėra.

Tai buvo didelis sukrėtimas ne tik man, bet ir mano artimiesiems. Ypač mano žmonai, kuri patyrė didžiulį šoką. Dabar jaučiuosi ramesnis, nes galiu atpažinti šią būseną, galiu ir žinau, kaip galėčiau sau padėti ir ką turėčiau daryti.“ – dalinasi laidos pašnekovas.

Kas yra psichozė? Kokie jos tipai, simptomai, atsiradimo priežastys?

„Psichozę galima apibūdinti kaip ryškiai sutrikusį santykį su realybe ar ryšio su ja praradimą. Ji dažniausiai pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, suvokimo ir mąstymo nuoseklumo pakitimais.

Psichozė pati savaime dar nėra psichikos sutrikimo diagnozė, tačiau yra įvairių skirtingų psichikos sutrikimųtokių kaip šizofrenija, bipolinisafektinis sutrikimas (kartais manijos arba sunkios depresijos epizodas gali pasireikšti su psichozės simptomais), įvairių rūšių demencijos.

Psichozinę būseną taip pat gali sukelti tam tikrų psichoaktyvių medžiagų vartojimas (tame tarpe ir alkoholio), galvos smegenų traumos, galvos smegenų augliai, įvairios kitos organinės ar autoimuninės ligos (pvz., Autoimuninis anti-N-methyl-D-aspartato (anti-NMDA) receptorių encefalitas, išsėtinė sklerozė Hiperkalcemija; Hipotirozė ir t.t.).“ – teigia medicinos psichologas – psichoterapeutas Dalius Kurlinkas.

Kas yra šizofrenija, kokie šios ligos simptomai?

Pasak Medicinos psichologo – psichoterapeuto Daliaus Kurlinsko, šizofrenija – tai sunkus, sudėtingas, lėtinis psichikos sutrikimas, kuris pažeidžia asmens jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas.

Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie gali būti suskirstyti į 2 grupes (pozityvūs ir negatyvūs simptomai).

Ar gali dėl fizinės ligos komplikacijų žmogų ištikti psichozinis sutrikimas arba psichinė liga? Ar pagijus nuo fizinio negalavimo išsisprendžia ir psichiniai sutrikimai, ar jie gali likti visam laikui?

„Nėra pakankamai įrodymų, kad konkreti fizinė liga ar jos komplikacijos pačios savaime gali sukelti šizofreniją. Nebent konkreti fizinė liga ar jos komplikacijos asmeniui, kuris turi genetinę predispoziciją šizofrenijai galėjo sukelti labai stiprų stresą ir taip išprovokuoti jos pasirodymą.

Tačiau retais atvejais tam tikros fizinėsligos ar jų komplikacijos gali sukelti psichozę, tokiu atveju praėjus ligai, praeina ir psichozinė būsena.“- pasakoja Dalius Kurlinkas.

Ar ši liga pagydoma? Ar besigydantis žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą?

„Šiuo metu šizofrenija yra suvokiama kaip nepagydomas, lėtinis psichikos sutrikimas, tačiau galima kontroliuoti jo simptomus. Šizofrenija pasižymi didele eigos įvairove, tačiau daugelis žmonių turinčių šizofreniją, laikydamiesi tinkamo gydymo režimo, gali gyventi visavertį ir prasmingą gyvenimą.

Šio sutrikimo gydymo pagrindu išlieka farmakoterapija (pagrinde antipsichoziniais ir kitaisvaistais), tačiau taip pat egzistuoja nemažai įrodymų apie psichoterapinių metodų naudingumą, dirbant su šiais sutrikimais.

Šalia farmakoterapijos taikant ir įrodymais grįstas psichologines intervencijas (tokias, kaip į atsistatymą orientuota kognityvinė terapija (CT-R)), dažnaifunkcionavimo pagerėjimas yra įmanomas, netgi ir sunkiais atvejais.“– teigia D. Kurlinkas.

Kviečiame žiūrėti laidą, kurioje laidos pašnekovas labai atvirai dalijasi savo patirtimi ir ligos eiga, išgyvenimais, kuriuos patyrė ne tik jis, bet ir jo artimieji.Kokia tiksli diagnozė buvo diagnozuota laidos herojui ir kokios ligos priežastys, kaip jis jaučiasi dabar ir kokia jo kasdienybė jau nuo šiandien laidoje: ..........

Tai trečioji projekto „Be spalvų: depresija“ laidų ciklo dalis. Projekto iniciatorė VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė, kurianti 6 laidų ciklą apie depresiją, ja sergančius, jų artimuosius, specialistus.

Projekto autorė Fausta pabrėžia, jog projektu siekiama supažindinti visuomenę su psichinės sveikatos svarba, naikinti stereotipus ir įgalinti sergančiuosiuos ieškoti bei kreiptis pagalbos.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“, kuri suteikia jaunimui galimybių įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte bei Klaipėdos miesto savivaldybės.

Projekto autorė – Fausta Tavoraitė

Organizatorius – VšĮ „Geras vardas“

Partneriai: Klaipėdos dramos teatras, „Vakarų Ekspresas“, „Klaipėda, Aš su tavim“, „Kitokie pasikalbėjimai“, „HolyDragonfly“, „Domile“.

Draugai: Martynas Klimašauskas – „Marti Studio“ (grafinis dizainas), „ADLife“ kūrybos studija (filmavimas ir montažas).

Pagalbą galite rasti:

Plačiau apie depresijos ligą skaitykite - https://pagalbasau.lt/depresija/

Gaukite pagalbą - https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/

Atpažinkite savižudybės rizikos ženklus – https://tuesi.lt/ieskau-pagalbos-kitam/atpazink-savizudybes-rizikos-zenk…

Pagalbos linijos – https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/

Atlikite depresijos testą - https://pagalbasau.lt/depresijos-testas/

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder