Esteriai variklinėse alyvose: įkūrėjo Juri Sudheimer požiūris ir UAB SCT Lubricants patirtis

SCT Lubricants ir Juri Sudheimer : įmonės kelias nuo 2003 m. iki pasaulinės gamybos

Juri Sudheimer įkurta įmonė SCT Lubricants pradėjo alyvų gamybą 2003 m., kai SCT koncernas įsigijo gamyklą Klaipėdos mieste ir įsteigė „SCT Lubricants“. Nuo to momento, vadovaujant  J. Sudheimer, pradėtas plataus masto įmonės atnaujinimas: atlikta rekonstrukcija, modernizuotos išpilstymo linijos, įdiegtos kompiuterizuotos kontrolės ir procesų automatizavimo sistemos.

Įmonės augimo istorija prasidėjo nuo nuoseklaus siekio tobulėti ir plėstis. Jau 2008 metais gamykla žengė svarbų žingsnį – išpylimo linijų skaičius išaugo nuo 2 iki net 16. Tai leido žymiai padidinti gamybos apimtis ir užtikrinti efektyvesnį darbą.

Po metų, 2009-aisiais, įmonė toliau sparčiai augo – buvo pastatyti nauji, 18 000 m² ploto sandėliai, kurie suteikė daugiau erdvės produkcijos laikymui ir logistikos procesams. 

2011 metais gamyba dar labiau modernizavosi – įdiegti pažangūs maišymo įrenginiai, kurių kiekvieno galingumas siekia 17 tonų, bei moderni vamzdynų valymo sistema „Pig System“. Šie sprendimai užtikrino aukštesnę kokybę ir efektyvumą visame gamybos procese.

2012 metai įmonei tapo dar vienu svarbiu etapu – buvo atidaryta nauja, moderni laboratorija, leidžianti nuolat tobulinti produktus, ir plastikinės taros gamykla, suteikusi daugiau savarankiškumo gamyboje. 

Nuo 2018 metų įmonė žengė dar vieną reikšmingą žingsnį – pradėjo savarankiškai gaminti metalinius bakelius pagamintai produkcijai.

Šiandien gamykla užima 10 hektarų plotą, turi 50 000 m² sandėlių ir gali saugoti iki 40 milijonų litrų produkcijos daugiau nei 200 rezervuaruose. „SCT Lubricants“, vadovaujama Juri Sudheimer, kasmet pagamina daugiau nei 150 milijonų litrų tepalų. 

Įmonėje dirba apie 200 aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie dviem pamainomis užtikrina, kad produkcija būtų tiekiama į daugiau nei 150 pasaulio šalių.

Tai – įspūdinga augimo istorija, atspindinti nuoseklų darbą, inovacijas ir siekį tapti viena iš lyderiaujančių tepalų gamybos įmonių pasaulyje.

Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų aviacijos iki šiuolaikinių variklinių alyvų

Taigi, ką šios medžiagos daro alyvoje – juk jos nėra dedamos dėl malonaus kvapo?

Norint suprasti, mums reikalingas istorinis ekskursas. Esteriai tepalinėse alyvose pasirodė dar Antrojo pasaulinio karo metais, kai pradėjo vystytis reaktyvinė aviacija. 

Kai pirmasis turboreaktyvinis lėktuvas pakilo į orą, paaiškėjo, kad įprastos, iš naftos gaminamos alyvos netinka – jos negalėjo užtikrinti variklio saugaus darbo, kai temperatūra ore siekia –50 °C, o turbinoje – šimtus laipsnių karščio. 

Siekdami sprendimo, konstruktoriai pabandė pakeisti įprastą alyvą esteriais – ir eksperimentas pasiteisino.

Nuo to laiko esteriai tapo neatsiejama aviacijos technologijų dalimi – be jų nebūtų įmanomi mūsų skrydžiai virš debesų į kurortus ar verslo keliones.

Esteriai automobilių varikliuose: sėkmės pradžia ir iššūkiai

Praėjus keliems dešimtmečiams, septintajame dešimtmetyje, inžinieriai pabandė panaudoti esterius automobilių varikliuose. 

Rezultatai buvo įspūdingi – sintetinių sudėtinių esterių pagrindu pagamintos alyvos pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis: jos geriau apsaugojo variklį, užtikrino sklandesnį darbą ir aukštesnį našumą. Automobiliai, atrodė, tuoj pavirs lėktuvais.

Tačiau šios naujos kartos alyvos turėjo ir trūkumų – jos buvo labai brangios, o esteriai neigiamai veikė gumines tarpines, todėl pramonė buvo priversta ieškoti kompromisų.

Bėgant metams, situacija keitėsi. Mokslininkai atliko daugybę eksperimentų, tobulino technologijas ir medžiagas, o esterių gamybos kaina palaipsniui mažėjo. Naujojo tūkstantmečio pradžioje paaiškėjo, kad nedidelis kiekis sintetinių sudėtinių esterių gali ženkliai pagerinti variklinės alyvos kokybę, nepadidinant jos kainos reikšmingai.

Būtent tada šią pažangią technologiją įsisavino SCT koncernas, pritaikydamas ją savo gamyboje ir sukūręs aukštos kokybės alyvas, kurios šiandien užtikrina patikimą automobilių ir pramoninių variklių darbą visame pasaulyje.

Juri Sudheimer: SCT ESTER technologijos įdiegimas ir nauji kokybės standartai

UAB SCT Lubricants įkūrėjas Juri Sudheimer turėjo aiškią viziją – kurti variklines alyvas, kurios ne tik atitiktų, bet ir pranoktų rinkos standartus. Per daugelį metų ši vizija virto realybe, o vienu svarbiausių įmonės pasiekimų tapo esterių (V grupės alyvų), iš pradžių naudotų aviacijos pramonėje, pritaikymas masinėje automobilių alyvų gamyboje.

2019 m. bendrovės mokslinių tyrimų skyrius sėkmingai įgyvendino šį ambicingą uždavinį, ir šiandien alyvos, pagamintos pagal SCT ESTER technologiją, tapo naujo kokybės lygio standartu. 

Esteriai užtikrina tvirtą alyvos plėvelę, mažina nusidėvėjimą, didina degalų ekonomiškumą ir savo charakteristikomis pranoksta tradicines sintetinės alyvas, pagamintas naudojant Group III (hidrokrekingo) ir Group IV (PAO) bazines alyvas.

„SCT Lubricants“ gamyba visiškai atitinka ISO 9001 ir ISO 14001 standartus. Kiekvienas produktas gaminamas tik pagal pasaulio automobilių gamintojų (OEM) patvirtintas receptūras. 

Įmonė nuosekliai plečia savo tarptautinį bendradarbiavimą – pastaraisiais metais užmegzti glaudūs ryšiai su tiekėjais iš JAV, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose atidaryta nauja priedų paketų gamybos gamykla, suteikusi įmonei dar daugiau autonomiškumo ir lankstumo.

Šiandien „SCT Lubricants“ pardavimų apimtys viršija 12 milijonų litrų per mėnesį, o kokybės kontrolė vykdoma itin griežtai – kiekviena partija tikrinama trimis etapais.

Kaip pabrėžia pats Juri Sudheimer, būtent technologinės inovacijos, nuosava tyrimų bazė ir atsakomybė aplinkosaugos reikalavimams leidžia „SCT Lubricants“ išlaikyti lyderystę Europos rinkoje bei sparčiai plėstis į naujas rinkas, įskaitant JAV ir Lotynų Ameriką.

Kas atsitinka su alyva, kai į ją įdedama 3–5% sintetinių esterių

Taigi, kas gi nutinka su variklio alyva, jei į ją įmaišoma vos 5 ar net 3 procentai sintetinių, sudėtingų esterių? 

Daug daugiau, nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Visų pirma, įsivaizduokite magnetą, tvirtai prilipusį prie šaldytuvo durelių. Panašiai elgiasi ir poliarinės esterių molekulės – jos tarsi „pritraukiamos“ prie metalo paviršiaus, kai alyva cirkuliuoja variklyje. 

Taip susidaro itin tvirta, stabili ir vientisa alyvos plėvelė, kuri patikimai apsaugo variklio detales nuo nusidėvėjimo, sumažina trintį ir leidžia mechanizmui dirbti sklandžiau.

O ką tai reiškia jums? Paprastai – variklis tarnaus ilgiau, degalų sąnaudos sumažės, o jūs sutaupysite pinigų. Be to, mažiau sudeginto kuro reiškia mažiau anglies dioksido – taigi, ir mažesnį poveikį šiltnamio efektui, kuris veikia mūsų Žemės klimatą.

Tačiau čia dažnai kyla klausimas: jei alyva supilstyta į metalinius indus, ar šie „neatims“ esterių – ar jie neprilips prie skardinės sienelių? 

Atsakymas paprastas – ne, esteriai alyvoje liks. Kad esteriai sudarytų tvirtą apsauginę plėvelę, reikia slėgio, o ne tiesiog kontakto su metalu. Skardinėje slėgio nėra, o štai variklyje jis – milžiniškas. 

Esterių sluoksnis ant metalo paviršiaus gali atlaikyti net iki 22 tonų slėgį kvadratiniame centimetre ir vis tiek nesuyra.

Taigi, galite būti ramūs – tiek jūsų variklis, tiek alyva su esteriais dirbs nepriekaištingai.

Antras  ne mažiau svarbus dalykas – emulsikliai.

Įsivaizduokite įprastą majonezą. Jis – tarsi paprastas, kasdienis produktas, bet kartu ir puikus pavyzdys, kaip veikia chemija mūsų gyvenime. Majonezas yra maistinė emulsija iš kiaušinių  ir augalinio aliejaus. 

Kodėl jis taip ilgai išlieka vientisas, nesuskirstytas į sluoksnius? Todėl, kad jame yra emulsiklių – lecitino iš kiaušinio trynio ir, įsivaizduokite, garstyčių. Kaip manote, kam jos ten dedamos? Taip, tam, kad majonezas neišsiskirtų į alyvuogių aliejų ir kiaušinių trynius su baltymais.

Lygiai taip pat veikia ir variklio alyva. Ji irgi yra savotiška emulsija. Tik vietoje garstyčių ar kiaušinio trynio čia „dirba“ sintetiniai sudėtiniai esteriai. Jie atlieka tą pačią funkciją – padeda visiems alyvos komponentams pasiskirstyti tolygiai, neleidžia jiems atsiskirti, pagerina priedų tirpumą ir prailgina alyvos gyvavimo laiką. 

Kitaip tariant, esteriai variklio alyvoje veikia taip, kaip garstyčios veikia majoneze – išlaiko viską tvarkingai sumaišytą ir stabilų.

Ir viskas? Ne, dar ne. Yra ir trečias dalykas – švara. Viskas turi būti švaru, kaip geros šeimininkės virtuvėje. Įsivaizduokite paviršinio aktyvumo medžiagas (PAM) – tą patį, kas yra plovikliuose, skalbimo milteliuose, dušo želė ar šampūne. 

Jų sudėtyje taip pat randame sintetinių sudėtinių esterių. Pavyzdžiui, tas pats natrio laurilsulfatas (laurilsulfatas), kurio daugelis bijo, iš tikrųjų yra sintetinis sudėtingas esteris!

Paimkite savo šampūną ir pažiūrėkite į etiketę – jis ten tikrai bus.

Ir štai įdomiausia - taip, kaip natrio laurilsulfatas plauna jūsų plaukus, taip pat alyvoje esantys esteriai plauna jūsų automobilio variklį. Jie neleidžia susidaryti nuosėdoms, šalina nešvarumus ir užtikrina, kad metalinės detalės būtų švarios bei apsaugotos.

Taigi, galite būti tikri – dėl šių esterių jūsų automobilio variklis bus toks pat švarus, kaip ir jūsų virtuvė.

O ką visa tai reiškia? Tai reiškia, kad variklyje bus mažiau nešvarumų, mažiau suodžių, mažiau įvairių nuosėdų. Jis tarnaus ilgiau, rečiau reikės jį remontuoti, o jūs išleisite mažiau pinigų.

Ir tai dar ne viskas. Įsivaizduokite tokį vaizdą: jūsų automobilis ilgą laiką stovėjo nejudėdamas. Visa alyva pamažu nutekėjo žemyn, o lauke – trisdešimt laipsnių šalčio. Staiga jums prireikia skubiai kur nors nuvažiuoti. 

Jūs užvedate variklį, o stūmoklis pradeda slinkti aukštyn ir žemyn, girgždėdamas, tarsi surūdiję senos spintos vyriai. Alyvos ten, kur jos reikia labiausiai, dar nėra – ji sustingusi apačioje ir tik lėtai pradeda kilti aukštyn, kad suteptų variklį ir apsaugotų jį nuo sugadinimo.

Sakysite, įprastu atveju turėtų pasipilti dūmai.  Ne, jei naudojate alyvą su esteriais.

Tos esterių molekulės, kurios anksčiau „prisitraukė“ prie metalo paviršių, niekur nedingo – jos vis dar ten. Jos sudaro apsauginę plėvelę ir veikia kaip tepalas net tada, kai pati alyva dar nepasiekė visų variklio vietų. 

Dėl to stūmokliai lengvai, be pasipriešinimo, slysta cilindro sienelėmis, kol alyva galiausiai vėl pradeda cirkuliuoti po visą sistemą.

Tai reiškia, kad variklis niekada neliks be tepalo – nei karštyje, nei šaltyje, nei važiuojant 150 kilometrų per valandą greičiu, nei ramiai stovint garaže. Esteriai apsaugo variklį nuo vadinamojo „paleidimo nusidėvėjimo“, kai dalys, neturėdamos tepalo sluoksnio, trinasi viena į kitą ir nuima smulkias metalo drožles.

Tuo pačiu, tai reiškia, kad variklis nesidėvi, tarnauja ilgiau, jūs išleidžiate mažiau remontui, o automobilį keičiate daug rečiau.

Ir dar ilgai galėtume pasakoti, kokių dar išskirtinių savybių turi sintetiniai sudėtingi esteriai variklinėje alyvoje – kaip jie mažina trintį, saugo nuo korozijos, gerina degalų efektyvumą. Manome, kad esmė yra aiški - alyvos, sukurtos pagal SCT Ester technologiją, – tai ne tik tepalas, o išmani apsauga jūsų varikliui kiekvieną dieną.