Gitano Nausėdos metinis pranešimas: tapome nepagarbos žmogui liudininkais

Šalies vadovas teigė, esą reikalavimai netrukdyti dirbti tapo priedanga dreifavimui be aiškaus plano, o raginimas skiepytis, pasak šalies vadovo, leido su visuomene elgtis kaip su vakcinuojama „kaimene“.

„Turime pripažinti, kad, siekdami efektyviai kovoti su COVID-19 pandemija, ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti. Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai“, – Seime kalbėjo prezidentas.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti. Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – pridūrė jis.

Kritikos šalies vadovas negailėjo ir vakcinacijos kampanijai, kurios rezultatas, jo teigimu, lėmė Lietuvos skiepijimosi atsilikimą nuo Europos Sąjungos vidurkio.

„Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Rezultatas buvo priešingas tam, kurio tikėtasi, – skiepijimosi tempu ėmėme atsilikti nuo ES vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, – kalbėjo šalies vadovas.