Graikiškas karštis ir liūdesys: odisėja į Saulės dievo salą

Lauke jau temo, šiltas brizas vos judino orą, vakarinį restorano šurmulį ritmingai užpildė disco-fanko muzikos lydimas Candi Staton balsas, dainuojantis apie jaunas širdis ir laisvę. Nuo šalto gėrimo taurės ant staltiesės nukritęs lašelis padėjo tašką - viskas: atostogos Rode baigėsi.

Savaitė šioje Graikijos saloje pralėkė per daug greitai ir per daug gerai, kad jos užtektų.

O tai reiškia, kad galvą reikia pradėti ruošti griežtam planavimui, kūną - nuolatinės parengties būsenai ir, aišku, lietuviškam rudeniui. Tai būtinybė norint išgyventi čia. Ir visiška priešingybė ypatingai atmosferai, kurią geba sukurti Graikijos žmonės ir šios šalies saulė. Tos nuotaikos ilgu labiausiai.

Ji, be abejonės, yra pranašumas, bet Rodas apsilankymo vertas ne tik dėl to. Sala, mano subjektyviu vertinimu, subalansuota tingiam poilsiui, bet tinka ir pažintinei išvykai. Taigi, abiejų tipų keliautojams - ir tiems, kurių smegenys poilsį suvokia kaip pagulėjimą prie baseino ar jūros, ir tiems, kurie galvą atpalaiduoja tik nenustygdami vietoje, kol kažko naujo nepamato, nesužino, nepatiria.

Visiems čia visko pakankamai - šlovingą graikų praeitį skelbiantys muziejai, tvirtovės, vienuolynai ir kiti objektai, gamtos kūriniai, daug įvairių lygių viešbučių, paslaugų, pramogų, paplūdimių bei žmonės, kurie yra mieli ir draugiški, nors iš pradžių gali pasirodyti pikti ir net šiek tiek nuožmūs: tokį įspūdį gali sukelti šiai tautai būdingi išvaizdos bruožai bei skardus ir garsus balsas.

Keletas įžvalgų ir rekomendacijų

Turėkite grynųjų. Graikija - moderni šalis, bet ne visur gelbės išmaniosios mokėjimo priemonės. Ir, kaip sakė vienas vietinis - „cash is the King“ („grynieji yra karalius“). Matyt, turi tam priežasčių. Kita vertus, meile mokesčiams ir finansine drausme ši šalis niekada negarsėjo, nors gyventi gerai norisi.

„No problem“. Šią frazę galite išgirsti labai dažnai. Tai nereiškia, kad graikai neturi problemų - jie tiesiog pasistengs, kad problemų neturėtumėte jūs. Per anksti atvykote į viešbutį - „no problem“, sako šeimos viešbutuko galva - imkit raktą nuo kambario. Kur ponas rekomenduotų pavalgyti? Imkit mūsų pusryčius. Sakome - mums nepriklauso. O jis - „no problem“, pasistiprinkite.

Symi sala. Jeigu į ją kas nors kaip nors nugabentų užrištomis akimis ir lieptų atspėti - kokia tai šalis - Graikija tikriausiai būtų ne pirmas pasirinkimas. Jeigu ne vėliavos ir žmonių kalba, tai pamanytum, jog greičiau esi Italijoje.

Į salą iš Rodo patekti yra daug būdų, mes rinkomės greitaeigius katerius, kuriais iš Falirakio nuplaukiama per pusantros valandos, be plaukimo, 3 valandos skiriamos Symi naršymui, ilgiau nei pusvalandis - maudynėms St. George įlankoje. Arba tiesiog pasigėrėjimu vaizdu, kuris išties puikus.

Tokia išvyka žmogui kainavo 45 eurus. Kad nekainuotų daugiau, išjunkite tarptinklinį ryšį, nes netoli Symi mobiliojo ryšio operatoriai persijungia prie Turkijos (ji ten ranka pasiekiama) ryšio, o kartu - ir ne ES šalims taikomi tarifai.

Paplūdimys. Mūsų rekomendacija - Tsambikos paplūdimys tarp Falirakio ir Lindos. Labai patogūs gultai, smėlis, negili ir šilta jūra, smėlėtas dugnas, dušai, kavinės. Daug pramogų suaugusiems ir vaikams.

Panorama. Geriausias mūsų matytas vaizdas - nuo uolos, ant kurios įsikūręs Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos vienuolynas visai šalia Tsambikos paplūdimio, laaaaabai stačia įkalne galima nuvažiuoti iki stovėjimo aikštelės, o nuo jos - dar apie pusvalandį kopti 275 laiptelius. Takas veda per mišką, todėl daug pavėsio, yra suolelių poilsiui, gaivina stipresnis nei apačioje vėjas. Pasiimkite vandens.

Stovėjimo aikštelė nemokama, bet joje iš karto pasitinka ožkų būrys, reikalaujantis duoklės jam. Šie galvijai taip pat gali užsiropšti ant jūsų automobilio stogo - kad pasiektų medžių šakas. Arba dėl kitų, žmogui nežinomų priežasčių.

Anthony Quinn įlanka. Pasakiško grožio gamtos kampelį rasite daugelyje reklaminių leidinių, tačiau norint pamatyti juose esantį vaizdą reikia važiuoti ne į ten esantį paplūdimį, kuris yra akmenuotas, mažas ir brangesnis, o į šalia esančią apžvalgos aikštelę. Ji pažymėta „Google“ žemėlapiuose. Iš ten įlanka - kaip ant delno visu gražumu.

Prasonisi paplūdimys. Jis ypatingas tuo, kad čia susitinka dvi jūros - Egėjo iš kairės ir Viduržemio dešinėje. Netinka deginimuisi, bet nuvažiuoti verta dėl unikalios patirties: per kelias minutes nueiti nuo vienos jūros prie kitos.

Beje, link šio paplūdimio važiuojant rytine salos dalimi pamatytumėte didžiulius plotus nuodėguliais virtusių medžių - šie nebylūs liudininkai primena, kad 2023 metų liepą dalį salos nusiaubė pražūtingas gaisras.

Monolythos. Dėmesio vertas ne šis kaimelis vakarinėje salos dalyje, o uola, ant kurios stovi viena iš daugelio Rodo bažnytėlių. Ten reikėtų važiuoti stebėti saulėlydžio, ten tiesiog tobulos sąlygos palydėti karštą saulę į jūrą. Turėkite galvoje, kad nuo parkingo iki viršūnės užkopti gali prireikti 10-15 minučių.

Rodas. Salos sostinė, kurią labiausiai garsina tai, ko nėra - Rodo kolosas. Įplaukimą į uostą apžergusios maždaug dešimtaukščio namo dydžio Saulės dievo Helijo skulptūros nėra jau beveik tūkstantį metų, bet legenda vis dar traukia žmones, o dabar jo vietą žymi dvi kolonos. Ir viskas.

Graikijos žmonės, gamta ir saulė geba sukurti ypatingą atmosferą, kuri savaime ragina neskubėti, atsipalaiduoti ir užmiršti kasdienius rūpesčius - pasaulis dėl to nesugrius.

Senamiesčio apžvalgai užteko 3 valandų įskaitant prisėdimą išgerti kavos. Jame yra nemažai jaukių gatvelių, daugumą priėjimų prie jūros užtveria viešbučių paplūdimiai, sunkoka rasti vietą automobiliui pastatyti. Jeigu reikėtų apibendrinimo: neturėkite didelių lūkesčių ir apsišarvuokite kantrybe.

Lėktuvai. Tiems, kurie žavisi lėktuvais, Rode turi galimybę juos pamatyti iš labai arti - prie pat pakilimo-nusileidimo tako, palei šiaurinę jo dalį, yra keliukas, jame sustojus milžiniški orlaiviai pralekia visai virš galvų. Aviacijos mėgėjai žino, kur pasitikrinti lėktuvų eismą realiu laiku, tuo metu galima nuvažiuoti jų pasižiūrėti.

Maistas. Visi šansai nesikartojant visą savaitę misti išskirtinai graikiškais patiekalais: graikiškomis salotomis, gyros, souvlaki, jautienos troškiniu stifado (labai nerekomenduojama nemėgstantiems svogūnų), mousaka (kugelis graikiškai). Be galo patiko dolmadakia - tarsi mažyčiai balandėliai, kurių įdaras (nebūtinai mėsa) įvyniotas į vynuogių lapus.

Kainos restoranuose nestebins, jeigu pastaruoju metu lankėtės tokioje maitinimo įstaigoje Klaipėdoje: skirtumo nėra. Arba nustebins grįžus: kainų atžvilgiu mūsų miestas - kaip kurortas.

Vietinis fetos sūris ir pomidorai tokie skanūs, kad valgyčiau juos kiekvieną dieną (tą ir dariau iki grįžimo namo).

Reziumė. Kas yra atostogos šioje Graikijos saloje? Tai šiek tiek po devynių ryte jau gerokai įkaitęs oras, kieme svirpiantis cikadų orkestras, katinai akmenimis grįstuose kiemuose, tolumoje į rašalo spalvos jūrą brendančios gelsvai rusvos uolos, jos, atrodo, virpa kartu su visa horizonto linija. Karšta. Bet juk taip ir turi būti saloje, kurią įkūrė Saulės dievas.

Salos jausmas, kurio pagrindinis poveikis - supratimas, kad niekur nenuskubėsi.

Gerų įspūdžių visiems, kurie ten kada nors apsilankysite. Neskubėkite, atsipalaiduokite - niekas nedings, viskas palauks. No problem, mano drauge.