Gyvenimas pagal griežtą protokolą

Štai visuomenė pradėjo svarstyti, kodėl Luisas, jauniausiasis Viljamo ir Ketrinos vaikas, pradėjo lankyti vaikų darželį gerokai vėliau negu jo brolis ir sesuo. 

Keista, svarstė britai, mažyliui beveik treji, o jis vis neina į darželį. Įtarinėjimus dėl raidos sutrikimų kurstė ir keistokas Luiso elgesys per karališkuosius renginius.

Viljamas ir Keitė reguliariai dalijasi naujienomis iš mažojo Luiso ir kitų vaikų gyvenimo, taigi karališkoji šeima paaiškino, kodėl taip nutiko: kai Luisui buvo dveji, prasidėjo pandemija, ir tėvai tiesiog apsidraudė. 

O užpernai Luisas kartu su vyresniuoju broliu ir seserimi pradėjo lankyti Lambruko mokyklą Berkšyre, tai yra į mokyklos suolą jis sėdo būdamas 4,5 metų.

Priminsime, kad D.Britanijoje vaikai pradeda lankyti mokyklą ne 7 metų, o anksčiau, 4-erių arba 5-erių. 

Tiesa, pirmosios klasės labiau primena darželio parengiamąsias grupes: tokio amžiaus vaikai tik pratinami prie pamokų mokykloje, o rimčiau mokytis jie pradeda kaip tik 7-8 metų. 

Taigi, Luiso mokslų pradžia visai nereiškia, kad jis pasižymi kokiais nors neeiliniais gabumais. Jis - tipiškas anglas berniukas.

Jeigu mokykloje mokosi karališkosios šeimos vaikai, jų bendraklasių tėvai turi pasirašyti pasižadėjimus neskleisti bet kokios informacijos, susijusios su paveldėtojų buvimu mokymo įstaigoje. 

O kadangi tokiose grupėse ir klasėse daugiausia mokosi įtakingiausių ir turtingiausių D.Britanijos žmonių atžalos, tėvai ir patys puikiai supranta, koks svarbus yra konfidencialumas.

Anglijos spauda pabrėžia: kadangi tokie mokiniai - būsimieji savo tėčių ir mamų verslo ir visos veiklos tęsėjai, pedagogai jiems parenkami ypač kruopčiai, ir mokyklos suole vaikai išties mokosi, o ne tinginiauja.

Be įprastos aritmetikos, skaitymo ir dailyraščio, vaikai mokomi etiketo taisyklių, elgesio prie stalo bei būtinų kilmingiesiems dalykų, tokių kaip piešimas, muzika, prancūzų kalba, poezijos pagrindai ir net keramikos menas. 

Mažyliai yra supažindinami ir su didžių istorinių asmenybių biografijomis, pavyzdžiui, Aristotelio ir Aleksandro Makedoniečio. 

Tėvai yra nuolatos informuojami, kaip jų atžaloms sekasi (taip pat apie jų nusižengimus). Vaikų nuotraukos iš darželio ar mokyklos tėvams ir mamoms yra siunčiamos kasdien. 

Taip pat pedagogai sudaro jaunųjų auklėtinių reitingus, kad nuo mažų dienų įpratintų sveikai konkuruoti ir siekti aukštų rezultatų.

Tituluotas išdykėlis

Beje, Luisui išties reikia tėvų kontrolės ir griežtos drausmės. Mat šešiametis berniukas garsėja kaip didžiausias neklaužada iš visų Vindzorų. 

Jis yra nenuorama ir triukšmadarys, ir nors paprastam vaikui tai yra visiškai normalu, sosto įpėdiniui (tegu ir ne pirmos eilės) pagal anglišką etiketą - neleistina.

Pavyzdžiui, prieš penketą metų Bakingemo rūmuose vykstant paradui, mažylis, sėdėdamas ant tėvų rankų, ne šiaip spoksojo pro langą, o visaip vaipėsi ir mostagavo, visą spaudos dėmesį nukreipdamas į save, ir žiniasklaidoje net buvo juokaujama, kad Luisas iš vyresniųjų karališkosios šeimos atstovų „pavogė pasirodymą".

Vėliau jis vėl patraukė dėmesį, per polo varžybas darydamas grimasas savo tetai Megan ir pusbroliui Arčiui, daug aikštijosi ir nedavė ramybės tėvams. 

O švenčiant promočiutės platininį valdymo jubiliejų jis vėl atkreipė visų dėmesį išraiškinga mimika, atspindėjusia jo veide visą emocijų gamą - nuo nepasitenkinimo ir nusivylimo iki audringo džiaugsmo. 

Po to jis net kurį laiką buvo tapęs interneto memu. O senutė karalienė dėl to net padarė pastabą jo mamai - atseit, nesusitvarkai su vaiku.

Deja, taip jau yra: jeigu tu ne paprastas vaikas, o Anglijos sosto įpėdinio sūnus, gyvai reikšti emocijas tau neleidžiama.

Pavyzdinga sesė

Britanijos monarchų šeimoje vaikai nuo mažų dienų yra mokomi karališkojo etiketo. Princesė Šarlotė taip pat praktiškai nuo gimimo buvo mokoma elgtis visuomenėje. 

Ilgas karališkųjų taisyklių sąrašas, kurių ji turi laikytis, tapo neatskiriama jos gyvenimo dalimi.

Ji turėjo daug galimybių pademonstruoti savo įgūdžius, o dabar, būdama devynerių metų, atkreipia į save dėmesį kaip tikra karališkosios šeimos narė, visur griežtai paisanti karališkojo protokolo.

Mirus karalienei Elžbietai II jaunoji princesė, aprengta juoda suknele ir atitinkamo stiliaus juoda skrybėlaite, stovėjo šalia šeimos narių ir turėjo laikytis kruopščiai suplanuoto gedulingo renginio su daugybe ritualų taisyklių. 

Ji oriai atlaikė šį išbandymą. Tik vieną akimirką atrodė, kad princesė nesusivaldys - ji netikėtai užsimerkė ir užsidengė veidą rankomis. 

Tačiau netrukus susitvardė ir, kaip reikalauja pareiga, priėjo prie karsto ir pagerbė velionę karalienę žemu reveransu. 

Ir dar priminė šalia stovinčiam princui Džordžui, kad pagerbdamas promočiutę jis privalo nusilenkti.

Kaip pasakojo princesės auklėtojai, karališkieji vaikai, mokydamiesi elgtis per oficialius pietus ir kitus renginius, įskaitant vestuves, įgauna patirties ir reikiamų įgūdžių, kurių prireikia vykdant karališkąsias pareigas. Tokia patirtis vėliau palengvina jų gyvenimą pagal karališkąjį protokolą.