Jūrininkai tarp bangų ir mitų: kaip šiandien jie tvarkosi su stresu?

Nors tokios istorijos atklysta dar iš sovietmečio laikų, šiandieninė jūrininkų karta gyvena visai kitokį gyvenimą – su griežta tarptautine darbo disciplina, profesionalia psichologine pagalba ir vis didesniu dėmesiu emocinei sveikatai.

Darbas, kuriame stresas - kasdienybė

Jūrininko darbas išlieka vienas sudėtingiausių. Kelionės po kelis mėnesius toli nuo namų, ribotas bendravimas su šeima, laiko juostų kaita, nuolatinis budrumas dėl laivo saugumo ir atsakomybė už milijonus eurų vertą krovinį – visa tai neišvengiamai kelia įtampą.

„Jūrininko profesija skirta ne kiekvienam. Tai darbas, kuriame psichologinis pasirengimas svarbus tiek pat, kiek ir techninės žinios“, – sako Lietuvos jūruomenės atstovas Artur Truš. 

Pasak jo, šiandien laivuose dirbantys specialistai privalo būti ne tik kvalifikuoti, bet ir gebėti valdyti stresą – nuo to priklauso ne tik jų pačių, bet ir visos įgulos saugumas.

Mitas apie alkoholį – praeities šleifas

Dar XX amžiuje Klaipėdoje sklandė pasakojimai apie tai, kad jūrininkai reisų metu dažnai vartoja alkoholį, o grįžę į krantą, kelias dienas „atsigriebia“. Tiesa, realybė šiandien yra visai kitokia.

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) ir laivybos kompanijos taiko itin griežtas nulinės tolerancijos alkoholiui politikos taisykles. Daugelyje laivų alkoholis apskritai draudžiamas, o pažeidimai gali baigtis net darbo praradimu.

„Tos istorijos apie “girtus jūreivius” – sovietinių laikų reliktas. Šiandieninė karta užaugo su visai kitokiu požiūriu.

Mes žinome, kad bet koks apsvaigimas jūroje kelia tiesioginę grėsmę gyvybei“, – pasakoja jūrų kapitonas A. Truš, anksčiau daug laiko pats praleidęs jūroje, o dabar padedantis susirasti darbą kitiems jūreiviams.

Psichologinė pagalba ir bendruomenės palaikymas

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jūrininkų emocinei gerovei. Tarptautinės kompanijos organizuoja psichologinio pasirengimo kursus, sudaro galimybes anonimiškai kreiptis į psichologus, o laivuose diegiamos vidaus komunikacijos priemonės, leidžiančios lengviau palaikyti ryšį su šeima.

Klaipėdoje veikiantis Jūrininkų sveikatos priežiūros centras taip pat teikia specializuotą pagalbą. „Anksčiau jūrininkai stengdavosi tylėti apie stresą ar miego sutrikimus. 

Dabar požiūris keičiasi, vis daugiau vyrų ir moterų drąsiai kalba apie emocinį nuovargį, kreipiasi pagalbos“, – sako centro atstovai.

Laisvalaikis tarp reisų: šeima ir aktyvus poilsis

Kai kurie jūrininkai tarp reisų ilsisi net kelis mėnesius. Dauguma jų šį laiką skiria šeimai, kelionėms ar saviugdai. Populiarėja sportas, savanorystė ir net nuotolinis mokymasis.

„Kai grįžtu, pirmiausia noriu pabūti su vaikais, pailsėti nuo technologijų. O po kelių savaičių jau norisi veiksmo, tada einu į sporto salę, padedu tėvams sodyboje“, – pasakoja jūreivis Mantas, neseniai grįžęs iš Azijos reiso.

Nauja karta – su naujomis vertybėmis

Šiuolaikiniai jūrininkai – išsilavinę, kalbantys keliomis kalbomis, išmanantys technologijas ir suvokiantys psichologinės sveikatos svarbą. 

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Jie išgyvena ne romantizuotą, bet profesionalų jūrininko gyvenimą, kuriame svarbiausi yra saugumas, atsakomybė ir pagarba sau bei kitiems.

„Mitai vis dar gyvi, bet realybė – visai kitokia. Šiandien jūrininkai yra disciplinuoti, atsakingi žmonės, kurie sugeba susitvarkyti su stresu be destruktyvių priemonių, nedarydami žalos sau bei kitiems“, – apibendrina kapitonas A. Truš.