Kai Amerikos milijonieriai pirko Europą: titulai mainais į auksą
(1)Senoji Europa vs. Naujoji Amerika
Anapus Atlanto situacija buvo priešinga. Europos aristokratija turėjo tai, ko troško amerikiečiai – istorinį prestižą, tačiau jų pilys griuvo, o piniginės tuštėjo.
Prasidėjo unikalus ir neoficialus mainų procesas: Amerika siūlė tai, ko Europai žūtbūt reikėjo (grynuosius pinigus), o Europa mainais atvėrė duris į aukščiausiąją visuomenę.
Amerikos nuotakos ir tituluotos santuokos
Vienas ryškiausių šio laikotarpio fenomenų – Amerikos paveldėtojos, kurios keliavo per vandenyną vilkėdamos nepriekaištingas sukneles, ieškodamos to, ko pinigai Niujorke negalėjo nupirkti iki galo – kilmingos pavardės.
Milžiniškas kraitis mainais į grafienės ar kunigaikštienės titulą.
Tai nebuvo vien tuštybė. Tai buvo būdas užgydyti „naujojo turtuolio“ žaizdą ir užsitikrinti vietą seniausioje vakarų pasaulio socialinėje hierarchijoje.
Kaina, mokama ne tik pinigais
Po spindinčiu glajumi slėpėsi asmeninės tragedijos. Sandoris, kuris išgelbėdavo giminės pilį nuo griūties, dažnai sugriaudavo gyvenimą.
Santuoka, turėjusi sujungti du pasaulius, neretai tapdavo auksiniu kalėjimu. Europos dvare laisvė buvo tik dekoratyvinė sąvoka – griežti protokolai ir etiketas klaidų neatleisdavo, o bauda už jas būdavo panieka.
Palikimas: Imperija be vėliavos
Nors amerikiečiai nupirko pilis, Europa jiems niekada nepriklausė iki galo. Europa buvo ne tik akmuo ir žemė, tai buvo atmintis, kraujas ir nematomi socialiniai kodai, kurie nėra parduodami.
Visgi, šie milijonieriai paliko ryškų pėdsaką: jie restauravo pilis, parėmė gęstančias dinastijas ir pakeitė paveldėjimo žemėlapius.
Tikroji statuso kaina mokama ne doleriais, o gyvenimu, kurį galėjai nugyventi, jei nebūtum bandęs nusipirkti svetimos istorijos.
Vanderbiltų klanas: kaip milijonai pirko Britanijos aukštuomenę
Vanderbiltų šeima XIX a. pabaigoje buvo viena turtingiausių pasaulyje. Pradėję nuo garlaivių ir geležinkelių verslo, jie sukaupė turtus, kurie pranoko daugelio Europos monarchų iždus.
Tačiau Niujorko „senoji aristokratija“ juos vis tiek laikė grubiais „išsišokėliais“. Siekdami galutinio pripažinimo, jie pasuko į Europą.
Consuelo Vanderbilt – liūdnoji Marlborough hercogienė
Pati ryškiausia ir dramatiškiausia istorija priklauso Consuelo Vanderbilt. Jos motina, ambicingoji Alva Vanderbilt, buvo pasiryžusi bet kokia kaina ištekinti dukrą už aukščiausio rango Europos aristokrato.
1895 m. Consuelo buvo priversta ištekėti už Marlborough hercogo Charleso Spencerio-Churchillo. Sakoma, kad vestuvių rytą ji verkė užsirakinusi kambaryje, nes mylėjo kitą, tačiau motina grasino mirtina liga, jei dukra nesutiks.
Už šią santuoką hercogas gavo neįtikėtiną 2,5 milijono dolerių sumą (šiandien tai atitiktų apie 75–80 mln. dolerių) grynaisiais ir dar tūkstančius akcijų.
Šie pinigai tiesiogine prasme išgelbėjo Marlborough šeimos protėvių namus – milžiniškus Blenheimo rūmus. Už Amerikos geležinkelių pinigus buvo sutaisyti stogai, atkurti sodai ir apmokėtos senos giminės skolos.
Prestižas mainais į vienatvę
Nors Consuelo gavo hercogienės titulą ir tapo viena ryškiausių Londono aukštuomenės damų, asmeninė laimė liko nuošalyje. Hercogas atvirai prisipažino, kad vedė ją tik tam, kad išsaugotų savo šeimos paveldą.
Vanderbiltų atvejis puikiai iliustruoja vaizdo įraše minėtą mintį: „Amerikiečiai nupirko Europą, bet ji jiems niekada nepriklausė“.
Consuelo visą gyvenimą Anglijoje jautėsi kaip svetimkūnis, o jos santuoka po daugelio metų baigėsi skyrybomis.
Šeimos palikimas danguje ir žemėje
Vanderbiltų įtaka neapsiribojo tik santuokomis. Jų investicijos padėjo išlikti dešimtims Europos meno kolekcijų ir architektūros paminklų, kurie be Amerikos kapitalo šiandien greičiausiai būtų tik griuvėsių krūvos.
Tačiau kaina, kurią sumokėjo jaunos moterys kaip Consuelo, buvo jų asmeninė laisvė.
Šaltinis: YouTube kanalas „Šalto karo kronikos“ / Britannica, Blenheim Palace History, The Gilded Age Archives.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą