Kai meilė muzikai virto amatu: šalies akordeonistai plūsta į kelmiškio dirbtuves
(1)Kelmiškis yra įkūręs akordeonų taisymo dirbtuves „Akolatorija“ ir taip gimtajame krašte įgyvendina unikalią verslo idėją.
„Akordeonas mane sužavėjo tą akimirką, kai pirmą kartą išgirdau savo muzikos mokytoją grojant šiuo instrumentu. Nuo tada viskas ir prasidėjo – groti nenustoju iki pat šiandien“, – šypsosi Aurimas.
Laidos svečias neslepia, kad savo muzikinį kelią pradėjo galvodamas apie kitą instrumentą – gitarą. Didelę įtaką tam turėjo gitarą brazdinęs tėtis.
Tačiau, kaip pats sako, viskas susiklostė gana natūraliai – tuo metu buvo palankesnės sąlygos mokytis groti akordeonu, tad didelio pasipriešinimo nebuvo.
„Buvau per mažas turėti didžiules svajones. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad pasirinkau teisingai. Tuo metu tikrai neįsivaizdavau, kur tai mane nuves.
Mažiausiai tikėjausi, kad atsidursiu gamyboje, tačiau noras groti visą gyvenimą buvo nuo pat mažų dienų“, – sako kelmiškis.
Emigranto kelias nuvedė į gastroles
Ilgą laiką Aurimas Lietuvą buvo iškeitęs į svečius kraštus. Londone, kaip pats juokauja, teko paragauti ir emigranto duonos, ir baigti mokslus.
„Išvykęs į Angliją turėjau aiškią mintį tęsti instrumento studijas. Visą laiką ieškojau, kur ir kaip tai padaryti. Radau universitetą, kuris man tiko.
Pirmieji stojamieji Londone buvo baugūs – viskas nepažįstama. Tačiau įstojus prasidėjo tikra gyvenimo mokykla.
Susidūriau su visiškai kitokia švietimo sistema nei Lietuvoje, teko daug prie ko prisitaikyti, bet mano tikslas ir buvo išmokti kažką naujo“, – pasakoja Aurimas.
Studijos nebuvo vienintelis pokytis jo gyvenime – netrukus prasidėjo ir koncertinė veikla.
„Su grupe pradėjome aktyviai koncertuoti, po truputį apkeliavome nemažai šalių. Ne taip seniai galvojau, ką man visa tai davė, ir prisiminiau, kaip su grupe grojome festivalyje Japonijoje.
Scenoje net paleidau legendinę „kamehamės bangą“ iš animacinio filmo „Drakonų kova Z“. Tada supratau – kažką įdomaus gyvenime tikrai nuveikiau“, – juokiasi pašnekovas.
Nors grupės muzika nebuvo populiarumo viršūnėse ir labiau priklausė pogrindinei (angl. underground) scenai, tai buvo svarbus šuolis muzikinėje karjeroje. Gastrolės vyko autobusu, kartu su visa grupe, o koncertuoti teko reikšminguose muzikos festivaliuose.
„Buvome labai žemiški, tad žvaigždžių liga tikrai nesirgome – tam neturėjome nei laiko, nei prabangos. Be to, mano muzikanto karjera nebuvo labai ilga, tačiau tas laikotarpis buvo itin turiningas“, – prisimena Aurimas.
Sėkmingi koncertai patraukė ir prodiuserių dėmesį – po vieno festivalio grupė sulaukė pasiūlymo įrašyti albumą. Tai jie padarė tolimojoje Japonijoje. Vis dėlto netrukus grupės nariai pasuko skirtingais keliais.
„Tai buvo skaudus momentas – lyg paleistum į pasaulį šešerių metų vaiką. Tačiau mūsų norai ir požiūriai išsiskyrė“, – prisimena akordeonistas.
Pasuko į meistrystę
Nors grupės išsiskyrimas buvo jautrus, viskas įvyko laiku ir vietoje. Išsukęs iš aktyvios muzikanto karjeros, Aurimas pasuko į meistrystę. Lietuvoje šio amato specialistų nėra daug, tad tai tapo savotiška niša. Tiesa, prieš tai teko daug mokytis.
„Dar studijuodamas pradėjau gilintis į akordeono vidų, lankiausi dirbtuvėse, ardžiau savo instrumentą. Taip sužinojau apie kursus Italijoje.
Po grupės išsiskyrimo nusprendžiau ten išvykti. Greitai supratau, kad tai bus akiratį plečianti patirtis – mano turimos žinios tebuvo lašas jūroje“, – pasakoja jis.
Aurimo meistrystės kelyje – daugybė išardytų akordeonų. Iš pradžių jis juos taisė nemokamai, siekdamas sukaupti kuo daugiau patirties.
Po ilgų emigracijos metų, gyvenimo tarp Anglijos, Italijos ir Lietuvos, akordeonistas grįžo į gimtąją Kelmę ir čia atvėrė „Akolatoriją“.
„Meistrystė, kaip ir muzika, yra tam tikra meno forma. Ji reikalauja kūrybiškumo, kantrybės, pojūčių ir gilaus instrumento suvokimo. Tačiau groti aš niekada nenustojau“, – sako kelmiškis.
Sprendimas grįžti į Kelmę nebuvo paremtas vien sentimentais. Aurimas pastebi, kad Lietuvoje akordeonas yra gerokai populiaresnis instrumentas nei, pavyzdžiui, Anglijoje, o meistrų trūksta.
Todėl akordeonistų bendruomenė džiaugėsi, kai duris atvėrė modernia įranga aprūpintos dirbtuvės.
Visa Aurimo Gorio istorija – naujausioje „Etaplius“ televizijos laidoje „Regionų herojai“.
Rašyti komentarą