Natūralu, kad vaikai ima pavyzdį iš suaugusiųjų. Deja, ir suaugusieji neretai tampa internetiniais herojais. Internetas neatpažįstamai pakeitė mūsų kasdienybę. Jame praleidžiame jau ir pusę gyvenimo ir bandome vaikus prie to „pratinti“. Bet ar reikia vaikui brukti planšetę nuo šešerių? Visgi tai, ką vaikai kompiuteryje žaisdami mato, ne visada galime sukontroliuoti. Iš kur paskui toks žiaurumas, stebimės.
Kiekviena karta, sako, vis protingesnė. Turime sutikti, kad mūsų pačių gyvenimas būtų buvęs kitoks, jei turėtume tai, ką šiandieniniai vaikai turi. Jiems ranka pasiekiami dalykai, kurių užsigeidžia, o aplinkui yra visokių vaikams skirtų pramogų.
O ir tėvų teisės dabar yra kiek suvaržytos, bet ir vaikams, o ypač paaugliams turi būti nubrėžtos ribos, supažindinama su poelgių pasekmėmis, nes kitaip ir užsiauginsime „žvėriukus“.
Yra atvejų, kai sergantį vaiką pastebi tik po daugelio metų, kalbu apie kiek subtilesnes ligas, tačiau tarp tokių tėvų yra ir medikų, kurie tiesiog neturi vaikams laiko. Tad tokia šiandieninė rykštė – vaikai ir tėvai nebesusėda pasikalbėti prie popiečio arbatėlės.
Senamadiška? Žmogiškas kontaktas padarytų stebuklus. Manau, patys gerai atsimename ryšį su tėvais ir tai, kokią įtaką jie mums padarė. Nereikia nei bausmių, nei ultimatumų, tiesiog paprasto žmogiško supratimo ir ryšio su vaikais, ko labai linkiu šiuolaikiniams tėvams. Galbūt tai pakeis tėvų supratimą apie vaikų ugdymą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą