Kaip senovės protėvių patirti ugnies nudegimai suformavo šiuolaikinio žmogaus imuninę sistemą

„Mokėjimas valdyti ugnį yra giliai įsišaknijęs žmogaus gyvenime – nuo pirmenybės teikimo karštam maistui ir virintiems skysčiams iki technologijų, formuojančių šiuolaikinį pasaulį. Todėl, kitaip nei bet kuri kita rūšis, dauguma žmonių per savo gyvenimą ne kartą nusidegina. Ši tendencija tikriausiai siekia daugiau nei 1 mln. metų, iki pat ankstyviausio ugnies naudojimo“, – teigė tyrimo autorius daktaras Joshua Caddyhy.

Tyrėjai pažymi, kad žmogaus imuninė sistema į nudegimus reaguoja visiškai kitaip nei į kitas traumas, pavyzdžiui, pjautines žaizdas. Nudegimai sukelia „sustiprintą uždegiminę fazę“, kurios metu išsiskiria priešuždegiminiai žymenys, vadinami citokinais. Ši reakcija yra būtina, nes ugnis pažeidžia odą plačiau nei įpjovimai, o tai sukelia didesnę infekcijos riziką. Be tokios stiprios imuninės reakcijos net ir nedideli nudegimai galėtų tapti pavojingi gyvybei.

Mokslininkai daro prielaidą, kad nudegimų žaizdos galėjo prisidėti prie šių imuninių reakcijų evoliucijos, nes mūsų rūšies išlikimas priklausė nuo gebėjimo gydyti nuolat atsirandančius nudegimus. 

Genetiniai pokyčiai ir evoliuciniai mainai

Tyrimo metu mokslininkai palygino apdegusią ir neapdegusią odą bei nustatė 94 skirtingus genus, kurie aktyvuojasi reaguodami į aukštos temperatūros sukeltus pažeidimus. Vėliau šie genai buvo palyginti su šimpanzių, gorilų, orangutanų ir makakų genais. Paaiškėjo, kad mažiausiai 9, o galbūt net iki 19 šių genų pasižymi pagreitėjusia evoliucija žmogaus organizme.

Tarp jų yra genai, kurie:

Sustiprina odos polinkį formuoti randus.

Padidina neseniai nudegusios odos jautrumą skausmui (tai skatina mus saugoti pažeistas vietas).

„Mūsų tyrimai rodo, kad natūralioji atranka palankiai vertino požymius, padedančius išgyventi po nedidelių, dažnų nudegimų“, – sako J. Caddyhy. „Tačiau tos pačios adaptacijos galėjo būti susijusios su evoliuciniais mainais. Tai padeda paaiškinti, kodėl žmonės išlieka ypač pažeidžiami dėl sunkių nudegimų komplikacijų.“

Kitas tyrimo autorius, profesorius Armandas Leroy, paaiškino, kad ši vadinamoji atrankos pagal nudegimo požymį teorija pristato naują natūraliosios atrankos formą, kuri tiesiogiai priklauso nuo kultūrinės raidos.