Karpiniais papuošė daugiabučių sienas Palangoje

Šiųmetinis darbas – sudėtingesnis

Pernai nutapyta siena ant daugiabučio namo Saulėtekio take Nr. 11 stilizuotai, spalvingai atvaizduoja saulės, besiritančios į jūrą, taką, o šiemet I. Voroneckytė pasirinko tokį E. Šeputaitės karpinį, kuris primena senosios medinės Palangos architektūros ornamentiką. Pastarasis darbas, menininkių teigimu, buvęs gerokai sudėtingesnis, kiaurapjūvis, jam būdinga simetrija, saikingesnis dekoras.

E. Šeputaitės kūryba kretingiškiams žinoma: pedagogė ir tautodailininkė Kretingos kultūros centre per neilgą laiką surengė keturias karpinių parodas, – pastarąją Vasario 16-osios proga kartu su savo mama šiaudinių sodų kūrėja Birute Šeputiene. O nuo šiol skuodiškės kūrėjos darbai bus eksponuojami viešai.

Elvitos karpiniai jau ir ligi šiol „apsigyvenę“ ne vien popieriuje, bet iškeliauja po pasaulį ant lino – išvien su seserimi Edita Gajauskiene jos sukūrė drabužių liniją „Maži dideli“, siuva ir karpiniais dekoruoja sukneles, kostiumėlius, nešykles kūdikiams.

Menininkes ir suvedė karpiniai

Su Ieva, pasakojo Elvita, ją ir suvedė būtent karpiniai: kūrėjos susipažino vienoje parodų Rokiškyje. I. Voroneckytė sieninės tapybos srityje – jau pasižymėjusi menininkė, savo darbais ji ir anksčiau papuošė ne vien daugiabučių, darželių, mokyklų išorines sienas, bet ir vaikų žaidimo aikštelių erdves visoje Lietuvoje. Jos darbuose – ir žymūs visuomenės veikėjai, ir žaismingi motyvai, o pastaraisiais metais – ir karpiniai.

„Pirmąkart karpinius perkelti ant sienos pabandžiau 2017-aisiais, kai Lietuva ruošėsi minėti Nepriklausomybės 100-metį: panorau tarsi įkelti šiuolaikiškai perteiktą laišką iš praeities, su senoviniais ornamentais, tautodailės motyvais.

Tai buvo Virginijos Armanavičienės karpinys „Gyvybės medis“, – I. Voroneckytė papasakojo apie tai, kaip ją sudomino karpiniai ant sienų. – Tas pirmasis ant penkiaaukščio Marijampolėje nutapytas karpinys žmonėms patiko.

Norėjosi tęsti lietuviškojo kultūrinio atminimo temą, – taip karpiniai užgimė ir ant sienų Telšiuose, Utenoje.“ Pernai Palangos kultūros centro darbuotoja Monika Jarulytė-Elgendy pakvietė Ievą į kurortą – reikėjo piešiniu uždengi netikėtai sienoje atsiradusį defektą, o ji pasikvietė Elvitą.

Taip Palangoje atsirado pirmasis jųdviejų bendras kūrinys, o šiemet menininkės, vėlgi pakviestos palangiškių, savo bendrystę pratęsė.

Dirbti teko ir naktimis

E. Šeputaitė papildė, kad Ievai šiemet išpildyti jos kūrinį Palangoje buvę sudėtingiau, nes teko dekoruoti sieną su langais, tad ir pasirinktas karpinys buvęs iš tų, kuriuos ji įprastai eksponuoja languose arba neįrėmintus. Karpinio dydis – 70x90 cm, ant sienos jis perkeliamas projektoriumi.

„Pradžia – naktinis darbas, tokia jo specifika, kad per naktį, pasikėlus statybiniu bokšteliu ant visos sienos nusipaišai kontūrus.

O po to per kitas dienas specialias dažais išpurški visą piešinį“, – I. Voroneckytė sakė, kad pastarasis darbas truko savaitę. Šiemet kuriant naktinę projekciją jai talkino ir procesą filmavo Giedrius Lekstutis. Pernai darbą ant sienos Palangoje ji tapė kartu su menininku Ramūnu Vaicekausku.

Ar kūrėjos patenkintos savo darbais, kuriuos nuo šiol matys kone visa į Palangą vasaromis suvažiuojanti Lietuva? I. Voroneckytė neslėpė, kad kaskart tenka prisitaikyti prie vietovės dvasios ir kolorito, savo darbais ji patenkinta, o ir teigiamų žmonių atsiliepimų jau sulaukusi nemažai.

Elvitai – tai nauja galimybė savo kūrybą parodyti žmonėms. Beje, šiomis dienomis jos karpiniai, jau pabuvoję personalinėse parodose Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, eksponuojami Liepojos viešojoje bibliotekoje.