Naujo plataus masto tyrimo autoriai mėgino įvertinti, kiek žmonių iš tiesų gali išlaikyti mūsų planeta. Mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 200 metų demografinius ir ekologinius duomenis, padarė išvadą, kad žmonija jau peržengė planetos ekologinio stabilumo ribą.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai nėra hipotetinė ateities rizika – tokia situacija egzistuoja jau dabar.
Mokslininkai nustatė, kad iki XX a. 7-ojo dešimtmečio gyventojų skaičiaus augimą iš esmės lydėjo ekonominė ir technologinė pažanga. Tačiau maždaug nuo to laikotarpio, jų vertinimu, pusiausvyra pradėjo keistis: augimo tempai sulėtėjo, o ryšys tarp gyventojų skaičiaus ir sistemos gebėjimo aprūpinti ištekliais susilpnėjo. Tyrėjai tai apibūdina kaip vadinamosios „neigiamos demografinės fazės“ pradžią.
Ypatingas dėmesys tyrime skiriamas iškastiniam kurui. Mokslininkų teigimu, būtent jis leido laikinai palaikyti dabartinį gyventojų skaičių, tačiau kartu dar labiau paaštrino ekologines problemas – nuo klimato kaitos iki biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos taršos.
Svarbi tyrimo išvada susijusi ir su vadinamuoju „tvariu gyventojų skaičiumi“. Mokslininkų vertinimu, jis siekia apie 2,5 mlrd. žmonių – tokį lygį Žemė paskutinį kartą buvo pasiekusi XX a. viduryje.
Pasak tyrimo autorių, ekologinio stabilumo ribos peržengimas jau dabar didina klimato rizikas, spartina natūralių ekosistemų nykimą ir gilina maisto bei vandens saugumo problemas. Kartu pažymima, kad šios pasekmės skirtinguose regionuose ir socialinėse grupėse pasireiškia nevienodai.
Nepaisant gana griežtų išvadų, mokslininkai nekalba apie neišvengiamą civilizacijos žlugimą. Jie pabrėžia, kad situaciją dar galima pakeisti, jei valstybės imsis suderintų ilgalaikių veiksmų – nuo demografinių procesų stabilizavimo iki išteklių vartojimo mažinimo ir ekosistemų apsaugos.
Rašyti komentarą