Klaipėdiečiai minėjo 769-ąjį uostamiesčio gimtadienį

Jau nuo pat vidurdienio Klaipėdos pilies kiemo aikštėje šurmuliuoti pradėję amatininkai, pademonstravo, kaip anksčiau buvo gaminami stiklo karoliukai, siuvami odiniai kapšai ir diržai, gaminami įvijiniai žiedai bei pasaginės segės, muilas, rišamos knygos, kepama ruginė duona. 

Šventės lankytojai taip pat turėjo galimybę išvysti Klaipėdos renesanso keramikos dirbinių – keptuvių, dubenų, koklių – gimimo procesą bei grožėtis dekoruojamomis lėkštėmis.

Viso renginio metu žiūrovus stebino riterių pasirodymai, XVI–XVII a. karybos programa, senoviniai šokiai ir grupės „Ambera“ atliekama instrumentinė muzika, viduramžių karybos rungtys, ginkluotės bei šarvuočių ekspozicija. Šventės dalyviai ir patys galėjo išmėginti savo jėgas viduramžiško smiginio, žiedų, pasagų ar kirvių mėtymo varžybose.  

O riteriams į Pilies jachtų uostelį Kurėnu atplukdžius Klaipėdos miesto vėliavą, įvyko jos pakėlimo ceremonija ant Friedricho bastiono.  

Taip pat piliavietės aikštėje pirmą kartą viešai buvo galima stebėti Klaipėdos kultūros magistrų apdovanojimą. Šiemet šis garbingas titulas kartu su išskirtiniais žiedais atiteko scenografei ir dailininkei Sofijai Kanaverskytei bei modernaus šokio teatro vadovei ir choreografei Agnijai Šeiko-Sarulienei. 

Viena iš ceremoniją stebėjusių žiūrovių neslėpė nuostabos: „Tai tikrai įspūdingas, širdį paliečiantis renginys, tokį stebėjau pirmą kartą. Buvo labai įdomu. Tuo pačiu, apdovanojimo įteikimas buvo be proto graži bei džiaugsminga akimirka, rodos, paliečianti ir tave patį“, – sakė jau 36-erius metus Klaipėdoje gyvenanti Lena. 

Kiek po pietų duris lankytojams atvėrė net kelerius metus kruopščiai kurta nauja archeologijos ekspozicija. Po žemių pylimu įkurtose 800 kv. m. dydžio erdvėse buvo pristatoma Klaipėdos pilis ir miestas nuo XIII iki XVIII a.  

Lankytojai buvo raginami atkreipti dėmesį į užkonservuotą XIV–XV a. medieną – griovių įtvirtinimo polius, medinio pastato fragmentus, apžiūrėti gausybę kitokių įdomių radinių, supažindinančių su anų laikų gyventojų kasdienybe, prekybos ypatumais, karyba.   

„Man tai buvo kažkas naujo, nematyto. Labai džiaugiuosi šia, mums suteikta galimybe, pamatyti bei artimiau pažinti anuos laikus. Jaučiausi, tarsi trumpam nusikėlęs į praeitį, visos ekspozicijos paliko tikrai didelį įspūdį“, – emocijomis dalinosi 71-erių klaipėdietis Aloyzas. 

Klaipėdos miesto gimtadienio šventę užbaigė mušamųjų projekto „PERK–UNIJA“ muzikinė kompozicija, skirta Klaipėdos miestui.