Klaipėdiečiai socialinėmis pašalpomis nepiktnaudžiauja

(1)

Nors Lietuvoje socialines pašalpas gaunančių asmenų per metus sumažėjo trimis procentais, valstybės išlaidos joms mokėti išaugo beveik puspenkto procento - beveik keturiais milijonais eurų. Praėjusiais metais socialines pašalpas gavo 4,6 procento visų šalies gyventojų - 126,8 tūkst. asmenų. Klaipėdoje be valstybės paramos išgyventi negalėtų apie pustrečio tūkstančio klaipėdiečių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai išlaidos socialinėms pašalpoms mokėti sudarė 89,9 milijono eurų.

Lyginant su užpraėjusiais metais, kai pašalpoms reikėjo 86,1 milijono eurų, jos išaugo 4,4 procento.

Pašalpos didėja

2022 metais vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,6 tūkst. asmenų. Tai sudarė 2,3 proc. visų šalies gyventojų.

Bendras (unikalus) socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 126,8 tūkst. asmenų, arba 4,5 proc. visų šalies gyventojų.

Nors, palyginti su 2021 metais, vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį sumažėjo 3 procentais (nuo 66,6 iki 64,6 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti išaugo 4,4 procento.

Pernai vidutinis socialinės pašalpos dydis vienam asmeniui sudarė 116 eurų ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 7,8 proc. (nuo 108 eurų).

„Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu auga ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms, turintiems negalią“, - išlaidų pašalpoms padidėjimą motyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

2022 m. socialines pašalpas Lietuvoje gavo 77,5 tūkst. šeimų - 5,6 proc. visų namų ūkių šalyje.

Kadangi praėjusiais metais valstybės remiamos pajamos didintos du kartus ir išaugo 18 eurų, nepasiturintys gyventojai gavo didesnę socialinę pašalpą, kurios vidutinis dydis asmeniui per mėnesį nuo birželio iki metų pabaigos išaugo iki 125 eurų.

Nežymus augimas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais socialines pašalpas gavo 2 479 uostamiesčio gyventojai.

2021-aisiais tokių asmenų buvo kiek mažiau - 2234.

"Jei lyginsime praėjusių metų ir šių metų sausio mėnesį socialines pašalpas gavusiųjų skaičius, tai jie bus labai panašus. Šiemet - 1 189, pernai - 1 176.

Per visus metus šis skaičius gali padidėti vien dėl Ukrainos piliečių. Jų nėra daug, bet atsiranda", - sakė skyriaus vyresnioji specialistė Daiva Kietelienė.

Atidžiai tikrina

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės teigimu, didesnių pokyčių dėl gaunančiųjų socialinę pašalpą skaičiaus nėra, nes valstybės remiamos pajamos nėra taip drastiškai didėjančios.

"Žmonių pajamos didėja, minimali alga kyla, todėl labai socialines pašalpas gaunančių klaipėdiečių skaičius negali augti. Kažkoks skirtumas visada yra matomas, tačiau jis tikrai nėra didelis.

Jo net negalima lyginti su prašančiųjų kompensacijų už būsto šildymą„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Liesytė.

Pagrindiniais socialinių pašalpų gavėjais uostamiestyje išlieka vaikus auginančios šeimos, dėl įvairių priežasčių darbo stažo neturintys ir nedirbantys, ilgą laiką Užimtumo tarnyboje užregistruoti ir darbo nerandantys asmenys.

Pensininkų tarp jų yra labai mažai. Galima sakyti, vienetai. Tai neturintys didelio draudiminio stažo ir gaunantys labai mažas senatvės pensijas.

Anot A. Liesytės, piktnaudžiavimo atvejų, siekiant gauti socialines pašalpas, yra labai nedaug.

"Aišku, yra tam tikras procentas. Bet mes tikriname ir didelė dalis prašymų yra patikrinama. Turime patvirtinę rizikos požymius.

Jei matome, kad yra piktnaudžiaujama, pašalpos neskiriame. Bet neigiamų atsakymų procentas yra nedidelis.

Socialinės pašalpos nėra nauja paramos rūšis, kad būtų galima stebėti kokius nors didelius pokyčius. Elgesio stereotipas yra nusistovėjęs metais iš metų.

Žmonės puikiausiai žino, kad atidžiai tikrinsime. Duomenų bazėse skaičiai yra ne iš „lubų“, o atitinka realias pajamas ir pašalpas skiriame atsižvelgę į tikrus duomenis", - patikino A. Liesytė.

Baziniai dydžiai, nuo kurių priklauso išmokos

Išaugo socialinės išmokos

Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 49 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 157 eurus.

Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą - pajamų ribą, kurios neviršijus asmuo ar šeima įgyja teisę gauti valstybės paramą.

Nuo šių metų sausio šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 173 eurų iki 184 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Teisę gauti šalpos pensiją turi neįgalūs vaikai, senatvės pensijos amžiaus sulaukę arba netekusieji 45 proc. ir daugiau darbingumo pripažinti asmenys (netekusieji 60 proc., jeigu negalia pripažįstama po 24 metų sukakties dienos), neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Padidintos šalpos neįgalumo pensijos gyventojų pajamas per metus didina priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio bent 66 eurais arba daugiausiai 297 eurais.

Tikslinės kompensacijos

Nuo metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 138 eurų iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - 17,1 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didėja 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, - 5,6 euro.

Tikslines kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

Valstybės remiamos pajamos

Nuo sausio pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis siekia 157 eurus. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui per mėnesį padidės nuo 125 iki 133 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Padidinus bazinės socialinės išmokos dydį nuo 46 iki 49 eurų, atitinkamai padidėjo nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Padidėjo ir laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. išaugo nuo 506 eurų iki 539 eurų, vaiko pinigai - iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką, turintį negalią, auginančioms šeimoms išmoka vaikui - iki 136,22 euro.

Šiemet padidėjo ir socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder