Kodėl mokslininkai Černobylį ir Fukušimą masiškai apsodino saulėgrąžomis: stebėtina priežastis

Viskas prasidėjo 2011 metų kovo 11-osios popietę, kai rytinę Japonijos pakrantę sukrėtė viena didžiausių šalies istorijoje nelaimių. 9,0 balo stiprumo žemės drebėjimą netrukus sekė galingas cunamis, nusiaubęs Mijagio ir Fukušimos prefektūras bei nusinešęs dešimtis tūkstančių gyvybių. Tarsi katastrofos kulminacija tapo sprogimų virtinė Fukushima Daiichi Nuclear Power Plant atominėje elektrinėje, į aplinką išmetusi radioaktyvių medžiagų.

Tai ne šiaip japonų liaudies išmintis – už to slypi rimtas mokslas

„Sodiname saulėgrąžas, lauko garstyčias, burnočius, nes manoma, kad jie sugeria radiaciją“, – praėjus keliems mėnesiams po nelaimės pasakojo netoliese esančios budistų šventyklos Joenji Temple vyriausiasis vienuolis Koju Abė. Jo teigimu, buvo užauginta šimtai tūkstančių gėlių, o išplatinta dar daugiau sėklų. Manoma, kad mažiausiai 8 milijonai Fukušimoje žydėjusių saulėgrąžų kilo būtent iš šios iniciatyvos.

Kodėl pasirinktos saulėgrąžos?

Tai nebuvo vien simbolinis gestas. Mokslininkai jau seniai žino, kad saulėgrąžos gali sugerti tam tikrus radioaktyvius izotopus. Būtent dėl šios savybės jos buvo plačiai naudojamos po Chernobyl disaster.

Dirvožemio mokslininkas Michael Blaylock aiškino, kad saulėgrąžos itin efektyviai sugeria kai kuriuos radioaktyvius elementus. Pavyzdžiui, cezis augalams „apsimeta“ kaliu, o stroncis – kalciu, todėl augalai juos pasisavina kartu su reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Saulėgrąžos turi ir daugiau privalumų: jos greitai auga, nereikalauja sudėtingos priežiūros ir didžiąją dalį sukauptų medžiagų laiko stiebuose bei lapuose. Tai leidžia surinkti užterštą biomasę neiškasant šaknų.

Sėkmė Černobylyje, bet ne Fukušimoje

Augalų naudojimas aplinkos valymui, vadinamas fitoremediacija, pasiteisino po Černobylio katastrofos. Ten saulėgrąžos padėjo mažinti radioaktyvių medžiagų kiekį užterštame vandenyje ir kai kuriose teritorijose.

Tačiau Fukušimoje rezultatai buvo kur kas kuklesni. Tyrimai neparodė, kad saulėgrąžos ar kiti augalai galėtų reikšmingai sumažinti radioaktyvių izotopų kiekį dirvožemyje.

Pasak M. Blaylocko, viena iš priežasčių buvo dirvožemio skirtumai. Kai kurie dirvožemiai itin stipriai suriša cezio daleles, todėl augalams jas pasisavinti tampa labai sunku.

Daugiau nei mokslas

Nors saulėgrąžos neišsprendė radiacinės taršos problemos, jos atliko kitą svarbią funkciją – padėjo žmonėms atsigauti emociškai.

„Buvome labai užsiėmę, nes šimtai vietos gyventojų ateidavo skinti gėlių. Tai padeda bent trumpam pamiršti radiaciją“, – pasakojo vietos gyventoja Tomoė, kurios gimtąjį miestą nusiaubė katastrofa.

Taigi, nors saulėgrąžos netapo stebuklingu Fukušimos išgelbėjimu, jos tapo vilties, bendruomeniškumo ir atsigavimo simboliu po vienos skaudžiausių Japonijos nelaimių.