Kokia kandidatų į Klaipėdos merus vizija: stiprus universitetinis miestas ar provincijos centras?

Gruodžio 6-osios „Vakarų ekspreso“ publikacijoje „Ką Jūreivystės mokyklai pranašauja politikai“, kurioje savo poziciją LAJM perspektyvos klausimu išsako šeši politikai, penki iš jų kandidatai, paskelbę apie ketinimus siekti Klaipėdos mero posto.

KU nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ar atsakyti į publikacijoje paskleistą negatyvią informaciją ar nuomones, nors net trys politikai savo pasisakymuose mini Klaipėdos universitetą ir toli gražu ne teigiamame kontekste.

Kaip universiteto rektoriui, atstovaujančiam daugiau nei 800 mokslininkų, dėstytojų, darbuotojų bei KU studijuojančių studentų bendruomenei, tenka apgailestauti dėl tokio pretendentų vadovauti miestui politinės kultūros lygmens ir viešos retorikos.

Jeigu kandidatai leidžia sau viešai juodinti, skleisti gandų lygio išvedžiojimus apie įstaigą, kuri uostamiesčiui suteikia universitetinio miesto statusą, norisi paklausti - kokia yra jų Klaipėdos ateities vizija, kokia bus čia gyvenančių rinkėjų, regiono jaunimo perspektyva?

Kaip vertinti R. Žemaitaičio, L. Girskienės, A. Vaitkaus pasvarstymus? Ar gali būti, kad šių politikų politinė vizija - ne savo kultūrinį-intelektinį sluoksnį su universiteto pagalba stiprinantis didmiestis, o filialų miestas, žmogiškai kalbant - provincijos centras?

Iki šiol žinojome, jog miestui turėti universitetą yra prestižas ir didelė vertybė. Klaipėdoje, panašu, sukama priešinga kryptimi: politikai, užuot dėję pastangas ir kūrę planus, kaip stiprinti universitetinio mokslo centrą ir aplink jį koncentruoti jūrinius mokslus bei šios srities specialistų rengimą, kaip vienyti pajėgas, kad Klaipėda ir ateity liktų mėlynosios ekonomikos varikliu, užsiima bendruomenės priešinimu bei gandų skleidimu.

Klaipėdos universitetas konsoliduotą nuomonę apie LR Vyriausybės planus optimizuoti valstybinių kolegijų tinklą bei galimą LAJM jungimą su viena ar kita aukštojo mokslo įstaiga išsakys gruodžio pabaigoje, apsvarstęs šį klausimą KU Senate bei Taryboje.

Skaitome Vyriausybės planus, matome, jog sėkmingiausia sinergija būtų iš KU ir LAJM jungties, juolab kad abi mokymo įstaigos ne vieną dešimtmetį bendradarbiauja, o ne konkuruoja. Pirmiausia, drauge įgyvendinome „Jūrinio slėnio“ projektą, leidusį pritraukti investicijas ir iš esmės atnaujinti LAJM mokymo infrastruktūrą.

Antra, daugiau nei dešimt dėstytojų dėsto ir vienos, ir kitos mokymo įstaigos studentams, kasmet LAJM absolventai stoja į KU siūlomas magistro studijų programas ir tęsia studijas čia. Trečia, KU turi laivyną, kuris jau dabar naudojamas LAJM studentų praktiniams įgūdžiams ugdyti. Matome galimybių jaunuolių praktikai ne tik burlaiviuose, bet ir mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ komandoje.

Argumentų būtent tokios jungties naudai yra ir daugiau, ir jie turėtų būti įvertinti racionalioje ir dalykiškoje diskusijoje, jeigu LAJM vis dėlto nepavyks išsaugoti savarankiškumo.

Kreipiuosi į prieš rinkimus suaktyvėjusio politinio lauko veikėjus laikytis atsakingo kalbėjimo taisyklių, diskutuoti etiškai ir pagarbiai, nesisvaidant nepagrįstais epitetais, bet girdint argumentus apie sprendimus, kurie būtų naudingi ne tik mokymo įstaigoms, bet ir miestui, čia koncentruotam jūriniam verslui, viso regiono mėlynosios ekonomikos sektoriaus perspektyvai.