Kovoje dėl moterų paplūdimio priminė istorinį įvykį: Palangoje nuogos moterys užpuolė vieną garsiausių to meto asmenybių

Lietuvoje labai nedaug pavyzdžių, kai moterys nenusileidžia vyrams ir gina savo teritoriją.

Be to, Lietuvos moterų kova už moterų paplūdimį yra aprašyta ir užsienyje. 1965 m. Palangos moterų pliaže nuogos moterys užpuolė vieną garsiausių to meto asmenybių – filosofą ir rašytoją Jeaną Paulį Sartre'ą.

– Ar, jūsų nuomone, moterų kova už kopas Melnragės moterų paplūdimyje peržengia buitinio konflikto ribas? – lrytas.lt paklausė S.Daugirdaitės.

– Pats faktas, kad, kaip teigiama, moterys puldinėja vyrus ties moterų paplūdimiu atrodo keistas ir jį labai lengva pašiepti bei paversti smulkmena.

Tačiau tai – pavyzdys, kaip moterys gina savo teritoriją. Lietuvoje moterys beveik neturi savo teritorijų, tačiau labai aktyviai gina savo autonomiją moterų paplūdimiuose. Ir čia aš įžvelgčiau daugiau, nei paprastą buitinį konfliktą.

Ties moterų paplūdimiais vyksta nuolatinė kova, nes vyrai nuolat taikosi peržengti – tyčia ar netyčia – teritorijos ribas, o moterys – parodyti, kad jos su tuo nesutinka.

Toks moterų elgesys mūsų kultūrai net nėra būdingas. Lietuvės moterys linkusios nusileisti vyrams. Tikrai nedažnai pasitaiko, kad moterys svetimiems vyrams parodytų jų vietą ir kartu gintų savo teises į privatumą!

Kova už moterų palūdimius turėtų būti nagrinėjama kaip moterų judėjimo istorijos dalis, moterų sąmoningumo istorija.

Ir svarbiausia – moterys, kuros taip gina moterų paplūdimius, tikrai Nesivadino ir dabar nesivadino feministėmis, net tokio žodžio galbūt nežino. Tai spontaniškas, iš gyvenimo būtinybės kilęs veiksmas.

– Lietuvos moterų pastangos ginti savo paplūdimį išgarsėjo ir užsienyje?

– 1965 metais Sartre'as ir de Beauvoir lankėsi Lietuvoje ir buvo apsistojęs Palangoje.

Šio vizito detales pasaulis geriausiai žino iš ilgametės J.P.Sartre'o draugės Simone de Beauvoir atsiminimų „Viską apsvarsčius“ (1972). Atsiminimuose Simone de Beauvoir aprašo, kaip vaikštant palei jūrą juos užpuolė storos nuogos moterys. Paaiškėjo, ka jie nežinodami įžengė į Moterų paplūdimio teritoriją. Tai – vienintelis atvejis J.P.Sartre'o gyvenime, kai jį būtų užpuolusios moterys. Ir dar nuogos.

– Kuo baigėsi konfliktas?

Tuo metu, nors buvo liepos pabaiga, oras buvo vėsus irbesimaudančiųjų buvo nedaug.

Tai puikus pavyzdys, kai nykiu sovietmečiu, apie kurį sakoma, kad žmonės visko bijojo ir bijojo pareikšti savo nuomonę, moterys aktyviai gynė savo teritoriją – taip, kaip tai suprato. Neabejoju, kad jos nežinojo, jog į jų teritoriją įžengė Sartre'as, bet neabejoju, kad ir jam nebūtų buvusi padaryta išimtis.

– Kam šiais laikais moterims atskiras paplūdimys?

– Moterys nori privatumo ir moterų paplūdimys joms tai suteikia. Jos nepageidauga išsirengusios būti vertinamos kaip sekso objektai.

Vaikštinėti palei jūrą pavojinga

Simone de Beauvoir, „Viską apsvarsčius“ (1972, vertė V. Bikulčius

„Palanga nė kiek neįdomi, bet jūra gaži: milžiniškos, balintos kavos spalvos ar tamsai pilkos bangos šniokšdamos užplūsdavo smėlėtą paplūdimį, kuris driekėsi kiek tik akys užmato.

Nepaisydami žemos temeratūros – tarp dvylikos ir keturiolikos laipsnių – žmonės maudėsi. Kai kurie netgi vaikščiojo nuogi.

Kai J.P. Sartre'as ėjo palei jūrą, suklego ir jį užsipuolė apkūnios moterys: buvome beįeiną į moterų pliažą.

Neretai SSRS vyrai ir moterys kaitinasi nuogi atskiruose pliažuose.

Suprantama, bendruose pliažuose maudymosi kostiumėlis yra būtinas“.