Kovoje dėl Nidos švyturio pakvipo pergale

Antradienį Vilniuje posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (NKPVT) nutarė suteikti teisinę apsaugą dar dviem komplekso pastatams bei papildyti statinių vertingąsias savybes inžinerine ir kitokia įranga, kuri nebegalės būti išmontuota.

Tai reiškia, kad Finansų ministerijos (FM) užmojai parduoti šį nekilnojamąjį turtą atsiduria labai keblioje padėtyje, mat pakloti milžiniškus pinigus už statinius, kuriems taikoma griežta apsauga, niekas nebenorės.

Savo ruožtu Neringos miesto savivaldybės užsakymu yra parengtas bei FM išsiųstas detalus minėto komplekso įveiklinimo investicinis projektas, siekiantis arti 1 mln. eurų, mat perdavus turtą municipalitetui būtų įrengtas unikalus muziejus su kūrybinėmis dirbtuvėmis.

Veikė buldozeriu

Iki šiol į KVR įrašyti buvo ant Urbo kalno stūksantis 1951-1953 m. statytas švyturys, šalia jo esantis XIX a. pab. žibalo saugojimo rūsys ir visa plejada švyturio kompleksui priklausančių statinių kopos papėdėje, Taikos g. 10A. Vienintelis švyturininko namas - seniai privatizuotas, o likę priklauso valstybei. Tai administracinis pastatas, arklidės ir sandėlis. Dar keli - nesaugomi valstybės. Būtent į šiuos objektus ir nusitaikė FM, kuri per savo valdomą VĮ Turto banką (TB) siekė aukso vertės vietoje esančius pastatus išparceliuoti.

Vasario mėn. priimtame Vyriausybės nutarime rašoma, jog administracinio, dviejų gamybinių, dviejų ūkinių ir vieno kiemo statinio bendra vertė - 9 mln. 710 tūkst. eurų. Tad centrinė valdžia uždegė žalią šviesą, ir dabar valstybinį turtą parduodantis TB turi visus teisinius svertus, leidimą pastatus pradėti pardavinėti aukcione.

Ministerijos vadovybė niekaip nesutiko perduoti pastatus Neringos savivaldybei vis rasdama įvairiausių motyvų. Kai objektai esą per klaidą atsirado ruošiamo parduoti turto sąraše TB svetainėje, kilo tikras ažiotažas.

Už švyturio komplekso pastatų išsaugojimą ateities kartoms, panaudojimą visuomenės poreikiams pasisakė tiek neringiškiai, tiek dalis Seimo narių.

Kovą buvo fiziškai surinkti 636, o elektroninėje peticijoje - 991 paprastų žmonių parašai, prieš pastatų pardavimą pasisakė 40 Seimo narių (tarp jų - ir Vyriausybės narys Simonas Gentvilas).

Apynasris pirkėjams

Po antradienį priimto pirmosios NKPVT sprendimo viskas gali kardinaliai pasikeisti, ir tolesni įvykiai pasisukti būtent ta linkme, kuria ir norėjo visuomenininkai, Neringos politinė valdžia.

Minėtos tarybos pirmininkas Ramūnas Kondratas „Vakarų ekspresą“ informavo, kad nuspręsta kompleksą papildyti dviem statiniais: neišvaizdžiu namuku su jame esančia kuro statine (katilu) ir prie arklidžių prisišliejusiu ūkiniu pastatu. Taip pat teisinė apsauga bus suteikta inžinerinei įrangai, esančiai administraciniame pastate: elektros automatinio valdymo bei paskirstymo spintai, elektros įvadams, dyzelinių elektros energijos generatorių fundamentams, elektros linijų latakams, baterijų sekcijai grindyse, išmetamųjų dujų garso slopintuvui ir kt.

Ši aplinkybė - itin svarbi, nes prieš tai visą įrangą buvo galima išmontuoti, ką ir planavo padaryti TB, kurio atstovai ne kartą buvo atvykę į Nidą ir analizavo, kaip iš pastato iškelti elektros spintą, be kurios negali veikti Nidos švyturys. Norėta ją pastatyti kažkur lauke. Esmė - bet kokiam pirkėjui neliečiama inžinerinė pastato viduje esanti įranga griauna visus planus objektą rekonstruoti į vasarnamį ar svečių namus.

Dabar nebebus galima griauti ir baltų silikatinių plytų neišvaizdaus namelio, kuriame rasta 1879 m. pagaminta kuro statinė (tokia pati, tik kito serijos numerio yra ant Urbo kalno) bei postamentas. Jie irgi bus saugomi. Kaip ir ūkinis pastatas prie arklidžių, du vokiški šulinių dangčiai.

„Kai kurie pastatai neturi architektūrinės vertės, tačiau mes pažvelgėme į šį kultūros paveldo objektą kaip į visumą, kompleksą, todėl vertingas yra jis pats. Ir jis turi būti neskaidomas, nedalomas, saugant visus priklausinius, techniką, inžinerinę įrangą, kurie tiesiogiai susiję su Nidos švyturiu“, - teigė R. Kondratas.

Švyturių entuziastas, VILNIUS TECH lektorius, inžinierius Tomas Jačionis „Vakarų ekspresui“ komentavo, jog ekspertų tarybos sprendimas - milžiniškos svarbos ir gali galutinai nulemti viso komplekso likimą.

„Tie, kurie buvo nusitaikę į pačiame Nidos centre esančius valstybei priklausančius pastatus norėdami juos ir žemę įsigyti aukcione bei paversti prabangiais kotedžais, viešbučiais, dabar į tą pusę nė nebežiūrės. Ką tu nuveiksi, kai negali nei pastato tūrių, nei išvaizdos keisti, nei viduje bei išorėje esančios senos inžinerinės įrangos, jos dalių išmontuoti? Kompeksas taps tiesiog nebepatrauklus ir, atvirkščiai, itin vertingas mūsų vizijai įgyvendinti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Ne tik muziejus

Savo ruožtu Neringos valdžia vieną po kito tenkino FM vadovybės įnorius: paskutinysis buvo per itin trumpą laiką parengti visą pastatų įveiklinimo investicinį projektą. Jis buvo paruoštas VšĮ „PRIC“ ir balandžio 22 d. išsiųstas finansų viceministrui Gediminui Norkūnui (jokio atsakymo negauta iki šiol).

Solidžiame, detaliame 42 p. apimties investiciniame projekte akcentuojama, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos ekspozicijos, skirtos švyturio ar švyturių, jų įrenginių istorijai. Mūsų šalyje veikiantys 7 švyturiai, nors ir yra atviri visuomenei, daugiau naudojami kaip apžvalgos aikštelės, juose nėra nuolatinių ekspozicijų. Esą sprendžiant pagal užsienio šalių pavyzdžius, švyturiuose įkurti muziejai yra itin populiarūs, puikiai reprezentuoja pačias šalis.

"Projektu siekiama unikalaus grožio, vertės ir istorinės reikšmės Urbo kalno kraštovaizdžio aplinkoje įkurti muziejinės veiklos, kūrybos, edukacijos, gebėjimų ugdymo ir tarptautinių mainų centrą, kuriame kurtų ir tarpusavyje bendradarbiautų talentingi Lietuvos bei užsienio menininkai, būtų teikiamos sinergiškos kultūros, meno bei verslumo ugdymo paslaugos, nuolatos organizuojami išskirtiniai kultūros bei meno projektai, susitikimai, diskusijos.

Atvirose dirbtuvėse bei laboratorijose vyktų kūrybinį verslumą skatinantys liaudies meistrų, vizualiųjų menų profesionalių bei kitų sričių menininkų rengiami edukaciniai užsiėmimai su vietos bendruomenėmis bei kurorto lankytojais. Išskirtinumą muziejui suteiktų radijo švyturio tematika, kuri daugumoje muziejų yra pamiršta", - rašoma projekte.

Anot Neringos vicemero Narūno Lendraičio, Savivaldybė yra pajėgi ne tik per trejetą metų (2022-2024 m.) investuoti apie 990 tūkst. eurų į kompleksą, bet ir jį išlaikyti.

„Privalome galvoti apie ateitį, mūsų vaikus ir anūkus. Privatizavus švyturio namus jie dingtų iš navigacinio objekto žemėlapio. O mes norime, kad visas kompleksas tarnautų visuomenei ilgus metus. Labai svarbu pažymėti, kad švyturiai turi ir didžiulę simbolinę prasmę - jie pabrėžia Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, statusą. Todėl švyturiai ir jų kompleksai (kurie išlikę) nėra tik savivaldybių lygmens objektai - jie svarbūs tiek pajūrio regionui, tiek visai Lietuvai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.