Ar kultūra arti, nepaisant piniginės storio?
Nors Kultūros ministerijos iniciatyva gyvuoja jau daugiau nei septynerius metus, vis dar yra nepasinaudojančių galimybe paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį dalį muziejų lankyti be įėjimo mokesčio. Saują tokių erdvių galima aplankyti ir Klaipėdoje bei pajūryje - Prano Domšaičio galeriją, Laikrodžių muziejų, Palangos gintaro muziejų, Jūrų muziejų, laivą-muziejų „Sūduvis“ ir kitus.
Keliose kultūrinėse erdvėse paskutinį balandžio sekmadienį apsilankiau ir aš - studentė, besidominti kultūra ir piniginei draugiškais renginiais.
Kelyje kartu su menininku
Pasinaudojus galimybe nemokamai aplankyti muziejus, viena iš stotelių - Prano Domšaičio galerija, kur lankytojų laukia įspūdingos parodos.
Viena jų pristato mažiau plačiajai visuomenei žinomą, tačiau reikšmingą XX a. pradžios menininką - Richardą Pfeifferį. Jo darbai dažnai nagrinėjo mitologines, religines bei idealistines temas, o kūrybinė raiška apėmė tiek monumentalią sieninę tapybą, tiek molbertinius kūrinius bei iliustracijas spaudai.
R. Pfeifferis neapsiribojo vien vizualiuoju menu - jis aktyviai domėjosi filosofija, priklausė įvairiems XX a. pradžios reformų judėjimams ir net propagavo griežtą vegetarizmą. Jo parengtos sieninės tapybos programos pasižymėjo savita, kartais net netikėta ikonografija.
Deja, didžiosios dalies R. Pfeifferio kūrybos neliko - ji buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu. Iki šių dienų išliko tik pavieniai ankstyvieji ir vėlesni darbai. Verta paminėti, kad menininkas sukūrė Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios interjero ir fasado kompozicijas.
Visai kitokią patirtį galerijoje suteikia nuolat atnaujinama Prano Domšaičio ekspozicija „Visada kelyje“. Ji kviečia pažinti menininko gyvenimą ir kūrybą pasitelkiant keliones - nuo gimtojo Kruopynų kaimo buvusioje Prūsijoje iki įvairių Europos regionų ir net Pietų Afrikos.
Ekspozicijoje pristatomi beveik du šimtai kūrinių: tapyba, akvarelės, pastelės, piešiniai bei siuvinėtos kompozicijos. Paroda išsiskiria tuo, kad darbai pateikiami tiek chronologiškai, tiek pagal temas, o šiuolaikiniai multimedijos sprendimai leidžia lankytojui lengviau įsitraukti ir geriau suprasti menininko kūrybos kontekstą.
Didelė dalis P. Domšaičio kūrinių Lietuvą pasiekė Lietuvių fondo dėka - ši organizacija juos įsigijo iš menininko našlės. Šiandien reikšminga kolekcijos dalis saugoma Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, o Klaipėdoje eksponuojami darbai leidžia patyrinėti menininko ištakas.
Apsilankymas galerijoje tarsi kelionė kartu su pačiu menininku - po skirtingas šalis, laikotarpius ir vidinius ieškojimus. Ši patirtis leidžia ne tik pamatyti meno kūrinius, bet ir giliau pajusti jų atsiradimo aplinkybes bei prasmę.
Emocijas papildė ir netikėta, gyva iniciatyva - „Atviro fortepijono sekmadienis“. Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį galerijos erdvės prisipildo muzikos: čia kviečiami visi norintieji pagroti fortepijonu.
Muzika susilieja su vizualiąja kūryba, o galerijos erdvė trumpam virsta gyvu, nuolat kintančiu meno lauku. Svarbu ir tai, kad ši iniciatyva vyksta tuo pačiu metu, kai parodų lankymas yra nemokamas, todėl kiekvienas gali ne tik apžiūrėti ekspozicijas, bet ir spontaniškai įsitraukti į kūrybinį procesą.
Keliaujant laiku
Apsilankymas Laikrodžių muziejuje tapo ne tik pažintimi su laikrodžių istorija, bet ir platesniu žvilgsniu į tai, kaip žmogus suvokia laiką - tiek skatinamas technologijų, tiek vedamas vidinių patirčių.
Pirmasis muziejaus aukštas kviečia leistis į kelionę nuo pačių ankstyviausių laiko skaičiavimo būdų. Čia lankytojai gali iš arti pamatyti pirmuosius bandymus struktūruoti laiką - kalendorius, žyminčius žmogaus pastangas suprasti dienų ir metų tėkmę. Ekspozicijoje pristatomi įvairūs saulės laikrodžiai, atskleidžiantys, kaip laikas kadaise buvo matuojamas pagal šviesos judėjimą ir gamtos ciklus.
Smėlio laikrodžiai čia išsiskiria savo formų ir konstrukcijų įvairove, o greta jų eksponuojami mechaniniai, elektromechaniniai ir elektroniniai laikrodžiai leidžia aiškiai pamatyti technologinę pažangą. Kartu pristatomi ir svarbiausi išradėjai, kurių sprendimai iš esmės pakeitė laiko supratimą.
Ypač dėmesį patraukia retesni eksponatai - vandens ir ugnies laikrodžiai. Pastarieji ypač intriguoja - it primena, kad laiko matavimas kadaise buvo glaudžiai susijęs su fiziniais, kasdieniais reiškiniais, o ne tik mechanika.
Susipažinus su laiko skaičiavimo principais, antrajame aukšte atsiveria visai kita perspektyva - laikrodis čia tampa ne tik prietaisu, bet ir meno objektu. Skirtingų epochų - nuo renesanso iki moderno - laikrodžiai atskleidžia, kaip keitėsi jų formos, dekoras ir estetinė reikšmė.
Patirtį dar labiau praplečia muziejuje eksponuojama paroda „Juslės ir jausmai“, kviečianti pažvelgti į laiką per emocijų ir pojūčių prizmę. Menininkai bandė perteikti tai, kas nematoma - kvapą, garsą, prisilietimą ar vidinius išgyvenimus. Parodoje pristatomi XVI-XX a. pradžios kūriniai, atskleidžiantys žmogaus jutiminį pasaulį ir emocijų įvairovę.
Įdomu tai, kad ši ekspozicija subtiliai susiejama su laiko tema - ją papildo istoriniai laikrodžiai, dekoruoti išraiškingomis skulptūrinėmis detalėmis. Lankytojai kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys interpretuoti kūrinius, ieškoti asmeninių sąsajų, atpažinti juose savo patirtis.
Gintaro kelias Palangoje
Įšokau į autobusą - bilietas atsiėjo vos daugiau nei 3 eurus. Kartu su pajūrio vėjais - į Palangą. Į Palangos gintaro muziejų - į pažintį su vienu garsiausių Lietuvos simbolių, bet ir išsamų žvilgsnį į gintaro kelią - nuo jo susidarymo iki šiuolaikinio meno kūrinių. Tai vienas lankomiausių muziejų šalyje, kuriame sukaupta įspūdinga kolekcija - dešimtys tūkstančių eksponatų, tarp jų ir vienas turtingiausių pasaulyje gintaro inkliuzų rinkinių.
Asmeninė patirtis rodo, kad klaipėdiečiai turi realias galimybes nemokamai plėsti savo kultūrinį lauką. Reikia tik smalsumo ir noro pasinaudoti tuo, ką miestas siūlo.
Nuolatinė ekspozicija „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“ leidžia nuosekliai sekti istoriją. Pradžioje lankytojai supažindinami su gintaro kilme - kaip prieš milijonus metų susiformavę sakai virto tuo, ką šiandien vadiname Baltijos auksu.
Vitrinose eksponuojamos įvairios gintaro formos: nuo smulkių lašų ar varveklių iki didelių, įspūdingų gniutulų. Tarp jų išsiskiria ir vienas didžiausių muziejaus eksponatų - vadinamasis „Saulės akmuo“, stebinantis ne tik savo svoriu, bet ir spalvų bei paviršiaus tekstūrų įvairove.
Ne mažiau įspūdinga muziejaus dalis - inkliuzų kolekcija. Tai gintaro gabalėliai, kuriuose „įkalinti“ prieš milijonus metų gyvenę organizmai. Lankytojai, naudodamiesi didinamuoju stiklu, gali iš arti apžiūrėti vabzdžius, augalų fragmentus ar net itin retą radinį - driežiuką, patekusį į sakus dar priešistoriniais laikais. Tokie eksponatai ne tik traukia akį, bet ir turi didžiulę mokslinę vertę, nes padeda atkurti senovės klimato, augalijos ir gyvūnijos vaizdą.
Ekspozicijoje svarbi vieta skiriama ir archeologiniams radiniams. Čia pristatomi neolito laikotarpio gintaro dirbiniai bei žaliava, rasta tyrinėjant pajūrio teritorijas. Taip pat eksponuojamos Juodkrantėje aptiktų dirbinių kopijos - vadinamoji Richardo Klebso kolekcija, atspindinti senųjų Baltijos regiono gyventojų pasaulėžiūrą ir simboliką. Lankytojai gali susipažinti ir su vadinamuoju „Palangos lobiu“ - gintaro radiniais, aptiktais pajūrio pelkėse.
Toliau atsiveria gintaro apdirbimo istorija - nuo ankstyvųjų amatų iki sudėtingų meninių kūrinių. Eksponuojami sakraliniai objektai - gintaru dekoruoti bažnytiniai dirbiniai, liudijantys meistrų kruopštumą ir aukštą technologinį lygį. Taip pat pristatomi XVIII-XIX a. gintaro dirbtuvių gaminiai bei įranga, leidžianti suprasti, kaip vystėsi ši amato tradicija.
Didelė ekspozicijos dalis skirta ir XX a. kūrėjams - tiek tautodailininkams, tiek profesionaliems menininkams. Čia galima pamatyti įvairiausių formų ir stilių papuošalus bei meno kūrinius, atskleidžiančius, kaip gintaras interpretuojamas šiuolaikiniame mene. Muziejuje pristatomos žinomų Lietuvos kūrėjų kolekcijos.
Ne tik muziejai
Jurginės, siautusios balandžio 24-26 dienomis, Palangoje atsiskleidė kaip daugiasluoksnė patirtis - čia susipynė tradicijos, bendruomeniškumas, menas ir ryšys su gamta. Visa šventė vyko tarsi po atviru dangumi išsiskleidusi kultūrinė erdvė.
Pušyne prie Palangos kurorto muziejus (Anapilio) įsikūrė gyva skiautinių galerija. Skirtingų kūrėjų darbai čia virto ne tik vizualiai patrauklia ekspozicija, bet ir jautriais pasakojimais - apie praeitį, atmintį ir tvarumą. Skiautiniai, sukurti iš senų audinių, rankšluosčių ar staltiesių, gavo antrą gyvenimą, primindami, kad kūryba gali būti ir atsakingas santykis su turimais daiktais.
Tuo pat metu Palangos botanikos parkas virto gyva kūrybine laboratorija - čia vyko žemės meno konkursas „Jurgio raktai“. Dalyviai kūrė iš to, ką rado gamtoje: šakelių, samanų, kankorėžių, žiedų. Kūriniai nebuvo skirti ilgaamžiškumui - jie keičiasi kartu su aplinka, nyksta ir atgimsta, taip dar labiau pabrėždami gamtos cikliškumą. Kiekvienas darbas simbolizavo savitą „raktą“, kviečiantį pažadinti žemę, šviesą ir bendrystę.
Nors Kultūros ministerijos iniciatyva gyvuoja jau daugiau nei septynerius metus, vis dar yra nepasinaudojančiųjų galimybe paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį dalį muziejų lankyti be įėjimo mokesčio.
Jurginių programa neapsiribojo vien vizualinėmis patirtimis. Muziejaus erdvėse vyko Jorės naktis - koncertas, kuriame skambėjo senosios lietuvių dainos. Muzika sujungė žmones: formalios ribos išnyko, visi susėdo kartu, dainavo ir kūrė bendrą, jaukią atmosferą.
Šventinis šurmulys persikėlė ir į miesto erdves - Jurgio mugė subūrė amatininkus, kūrėjus ir smalsuolius. Čia buvo galima ne tik įsigyti rankų darbo dirbinių ar paragauti sezoninių skonių, bet ir patiems įsitraukti į veiklas: dekoruoti meduolius, išbandyti gintaro ar odos dirbtuves, susipažinti su tradiciniais amatais.
Viena įspūdingiausių šventės dalių - eisena su žirgais. Nuo bažnyčios link Birutės parko judėjusi procesija buvo kupina gyvybės - skambėjo dainos, būgnai, sutartinės, o tautiniais drabužiais pasipuošę dalyviai kvietė žiūrovus kartu pasinerti į Jurginių šurmulį.
Prie Birutės kalno vyko simbolinė ceremonija - skambėjo giesmės, buvo beriamas gintaras į ugnį, reiškiant pagarbą gamtai ir tradicijai. Ritualai, dainos ir bendras buvimas kūrė jausmą, kad tai ne tik renginys, bet gyva, iš kartos į kartą perduodama tradicija.
Šventę vainikavo bendruomeniškas momentas - Jurginėjimas, kai palangiškiai ir miesto svečiai pasiraitojo rankoves kepti kiaušinienę.
Renginių gausu
Akivaizdu, kad kultūrinis gyvenimas pajūryje tikrai nestovi vietoje - priešingai, jis nuolat plečiasi ir kviečia įsitraukti. Be muziejų, parodų ir edukacijų, miestas siūlo ir gausybę renginių, leidžiančių kultūrą patirti įvairiomis formomis.
Visai neseniai Klaipėdoje praūžė Italų dienos, kurios į miestą atnešė tikrą Viduržemio jūros nuotaiką. Kelias dienas uostamiestis tapo mažuoju Italijos kampeliu - čia netrūko muzikos, teatro, kino, edukacijų, skonių patirčių.
Kultūrinis ritmas mieste neslūgsta ir toliau. Nuo pavasario iki pat vasaros pradžios vyksta Knygos meno festivalis Klaipėdoje, organizuojamas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro. Festivalio programa plati - nuo parodų ir kūrybinių dirbtuvių iki ekskursijų, edukacijų bei tarptautinių projektų, jungiančių Klaipėdą su kitais Europos miestais.
Ieškantiems ramesnio, bet ne mažiau prasmingo kultūrinio laiko praleidimo, visada atviras Klaipėdos skulptūrų parkas. „Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad šiemet čia prabilo skulptūros - prie jų sumontuotos QR kodų lentelės, kurios leidžia išgirsti meno kūrinių istorijas.
Asmeninė patirtis rodo, kad klaipėdiečiai turi realias galimybes nemokamai plėsti savo kultūrinį lauką. Reikia tik smalsumo ir noro pasinaudoti tuo, ką miestas siūlo. Ar pavyko „pasikultūrinti“ neišleidžiant daugiau nei 5 eurų? Atsakymas aiškus.
Svarbu paminėti, kad kultūrinės galimybės Klaipėdoje nesibaigia vien didesniais festivaliais ar pavieniais renginiais. Miestas turi stiprų, nuolat veikiantį kultūros tinklą, kuris kiekvieną savaitgalį siūlo nemokamas veiklas.
Reguliarias iniciatyvas organizuoja Klaipėdos Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras bei Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Čia vyksta susitikimai su kūrėjais, parodų atidarymai, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės ir įvairūs kultūriniai renginiai, atviri visiems ir dažnai nereikalaujantys jokio mokesčio.
Prie šių iniciatyvų prisideda ir kitos miesto viešosios erdvės - galerijos, bendruomenių centrai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą