Istorinis atradimas: Vilniaus arkikatedros požemiuose rastos Aleksandro, Elžbietos ir Barboros Radvilaitės laidojimo karūnos

Pirmadienį Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje surengta spaudos konferencija.

Tarp radinių – B.Radvilaitės, Aleksandro karūnos

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sakė, kad arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį.

„2024 m. gruodžio 16 d. požemiuose atverta slaptavietė, kurioje 1939 metais prasidėjus II pasauliniam karui paslėptos karališkos regalijos.

Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės“, – sakė G.Grušas.

Jis pažymėjo, jog šios karūnos nebuvo nešiojamos valdovams esant gyviems ir nukaldintos tik po jų mirties, buvo skirtos jiems kaip įkapės.

„Besilankantys Vilniaus arkikatedros požemiuose jau ir dabar ant Aleksandro, Elžbietos ir Barboros sarkofagų mato karūnų kopijas, kurios buvo nukaldintos 1933 metais“, – sakė G.Grušas.

Anot jo, slaptavietėje taip pat rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos.

Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainiaus karsto plokštelė.

G.Grušas pažymėjo, kad bandymų ieškoti šių insignijų buvo ne vienas bei padėkojo visiems, kurie „geranoriškai prisidėjo prie šių paieškų“ ir padėjo rasti vertybes.

„Dabar jos bus ištirtos, restauruotos ir ateityje pristatytos visuomenei. Atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus, kaip sostinės ženklai, įstabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“, – sakė jis.

Kripta rasta dar prieš šimtmetį

Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius teigė, jog Lietuvos ir Lenkijos valdovų palaidojimo kripta rasta dar 1931-aisiais, kuomet katedros požemiai buvo tvarkomi po potvynio.

Jis pasakojo, jog kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikai. Kartu su palaikais buvo išlikusios ir karališkosios laidojimo insignijos.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir kylant Vilniaus katedros uždarymo grėsmei, Vilniaus katedros kapitula, anot jo, pasirūpino išsaugoti svarbiausias katedros vertybes: katedros lobyną užmūrijo nišoje, esančioje vienoje iš šventovės laiptinių. Ši slėptuvė jau buvo rasta 1985 metais.

„Buvo paslėptos valdovų insignijos ir kitos bažnyčiai svarbios relikvijos, manyta, kad jų slėpimo vieta yra katedros požemiai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, keletą kartą mėginta atlikti įvairias paieškas, Vilniaus arkivyskupija sudarė sąlygas kompetetingoms valstybės institucijoms ir specialistams tokius tyrimus vykdyti. Didžiausias dėmesys, žinoma, visada buvo skiriamos Vytauto Didžiojo palaidojimo paieškoms, tačiau šios paieškos iki šiol nėra sėkmingos“, – teigė M.Juozapavičius.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška.

Arkikatedros lobyno dalis

Istorikas Alvydas Nikžentaitis spėja, jog kalbama apie archeologo Vytauto Urbanavičiaus atrasto sovietmečiu slėpto katedros lobio likusią dalį, bet ne valdovų įkapes ar palaikus.

„Siūlėme praėjusiais metais Arkivyskupijos kurijai patikrinti kai kurias vietas. Pamenate – sovietmečiu buvo rasta įvairūs katedros indai, bet buvo liudininkų, kurie tvirtino, kad ne visi buvo rasti. Buvo vos ne detektyvas, buvo lenkai kurį laiką leisti – jie ieškojo labai trumpai, bet ieškojo ne toje vietoje.

Tad greičiausiai kalbama apie 1939 metais slėptą katedros inventorių, kuris buvo, berods, Urbanavičiaus rastas sovietmečio pabaigoje. Įtariu, kad čia greičiausiai tai (...). Tai galėtų būti sovietmečiu rasto katedros lobio antroji dalis“, – svarstė A.Nikžentaitis.

Jis pabrėžė, jog tyrimai greičiausiai vykdyti išanalizavus planus su pažymėtomis vietomis katedroje, kur lenkai 1939-aisiais nuo sovietų paslėpė minėtas insignijas.

Insignijos yra valdžios, aukštų pareigų, visuomeninės padėties, luomo ženklai. Valdovų insignijos – tai karūna, mantija, porfyra (purpurinė skraistė), skeptras, sostas, vadinamasis karališkasis obuolys.

Insignijos įprastai būna pagamintos iš įvairių vertingų medžiagų – tauriųjų metalų, dramblio kaulo, brangmedžio, brangių audinių, jos puošiamos brangakmeniais, emaliais, siuviniais.