Baltojo švyturio vietą saugos valstybė

Tokį sprendimą antradienį, birželio 11-ąją, vienbalsiai priėmė Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Objektas pripažintas kaip istorinė ir reta inžinerinė kultūros vertybė.

Šis žingsnis leis išsaugoti minėtą paveldą ateities kartoms, tad daugelio klaipėdiečių vizijose esantis vieno stipriausių jūrinės valstybės simbolių - Baltojo švyturio - atstatymas gali virsti realybe.

Jūrinė kultūra

Į KPD dėl apie 25 m ilgio siekiančio šiaurinio molo su atrasta 1884 m. gruodžio 16 d. įžiebto ir 1945 m. sausį sunaikinto Baltojo švyturio stovėjimo vieta dar 2023 m. vasarį kreipėsi šių eilučių autorius.

Gali atrodyti keista, tačiau XIX a. pabaigoje Melnragėje pastatytas bangolaužis net nebuvo saugomas kaip istorinis ar inžinerinio paveldo objektas. Jis įgavo dar didesnę reikšmę netikėtai atradus Baltojo švyturio pamato vietą bei išlikusią, autentišką šiaurinio molo „galvą“ su tašytų akmenų mūro sienelėmis, pakopomis.

Paveldosaugininkai buvo nuvykę į vietą ir nusprendė į Kultūros vertybių registrą siūlyti įtraukti visą bangolaužio elementų kompleksą: tai - Baltojo švyturio vieta, šiaurinio molo liekanos, jo sienelių fragmentai, siaurojo geležinkelio (juo aptarnavo švyturį bei naudojosi molo statybos ir rekonstrukcijų metu) bėgių vieta ir kt.

Šiems planams nepritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), mat dar 2019 m. Vyriausybės patvirtintame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrajame plane teritorija prie molo numatyta išorinio uosto statybai. Esą atsiradęs paveldosauginis objektas gali trukdyti šiems planams.

Antradienį vykusio minėtos Tarybos posėdžio metu pasisakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras, kuris informavo apie susitikimą su KVJUD generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.

„Manau, ir uosto direkcijos vadovas pakeitė nuomonę apie Baltojo švyturio reikšmę mūsų jūrinei kultūrai. Suteikus teisinę apsaugą molo atkarpai nebus sustabdyta uosto plėtra, jei ji vyks toje vietoje. Kalbėjome, jog gal net reikėtų rasti galimybių įamžinti Baltojo švyturio atminimą, autentiškoje vietoje pastatant tam tikrą akcentą. Visu tūriu ir ne laikinai atstatyti minėto švyturio dabar turbūt nėra vilčių. Tačiau tai buvo vienas iš stipresnių jūrinės valstybės simbolių“, - teigė KPD vadovas.

Posėdyje dalyvavęs KVJUD Plėtros ir aplinkosaugos skyriaus vadovas Algimantas Kungys dar kartą išreiškė būkštavimus dėl paveldo objekto statuso: esą tai trukdys uosto plėtrai.

Švyturių išsaugojimo entuziastas, vilnietis inžinerius ir lektorius Tomas Jačionis savo ruožtu pastebėjo, esą ne krova šioje istorinėje vietoje turi būti svarbesnė, o jūrinio identiteto paminklas.

„Baltasis švyturys Klaipėdai buvo kaip Vilniui Gedimino pilis. Aš puoselėju planus kol kas bent laikinai autentiškoje vietoje pastatyti rekonstruoto Baltojo švyturio modelį. Šis objektas buvo daug daugiau nei tik navigacinis, inžinerinis statinys“, - teigė jis.

Istorinė diena

Iš „Vakarų ekspreso“ išgirdęs apie žinią, kad Baltojo švyturio vietai bus suteikta teisinė apsauga, o šiaurinio molo galas taps paveldosauginiu objektu, farologas Aidas Jurkštas netvėrė džiaugsmu.

„Tai - labai svarbi diena Lietuvos farologijos istorijai. Pasiekta, kad būtų išsaugota itin reikšminga marinistinei kultūrai vieta. Esu sakęs, kad Baltasis švyturys - tarsi jos altorius. Dabar reikia eiti dar toliau: siekti, kad minėtas objektas būtų atstatytas“, - teigė palangiškis.

Išties Baltasis švyturys nuo XIX a. pab. iki jo sunaikinimo Antrojo pasaulinio karo metu buvo tapęs ne tik Klaipėdos „Eifelio bokštu“, prie kurio kiekvienam buvo privalu nusifotografuoti, bet ir panaudotas kaip Lietuvos-jūrinės valstybės simbolis 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą.

Jau tais pačiais metais buvo išleisti pašto ženklai, kurių didžiausiuose nominaluose puikavosi Baltasis švyturys. Jis pavaizduotas ir ant pirmosios Jūros šventės 1934 m. ženkliukų, Klaipėdos krašto prijungimo operacijai skirto medalio, 1928 m. išleistų proginių medalių, tarpukariu naudotas mokyklų, įvairių įstaigų (pvz., Prekybos instituto Klaipėdoje) oficialiuose antspauduose, gaminti suvenyrai (porcelianiniai indai, peleninės, kurpaitės ir kt.) ir t.t.

Baltasis švyturys „keliavo“ ir į pinigus: 1922 m. Klaipėdos krašto 10 markių, panaudotas 1937 m. Juozo Zikaro sukurtame 10 centų prototipe, neužmirštas šis uostamiesčio, jūrinės valstybės simbolis ir po Nepriklausomybės atkūrimo: puikavosi 1997 m. 200 litų banknoto reverse.

Apie kuklaus, bet gražaus ir impozantiško, apie 9 metrų aukščio švyturio magiją ir jo populiarumą bene geriausiai byloja atvirukų leidėjai: tai buvęs labiausiai fotografuojamas Mėmelio (Klaipėdos) objektas, su kuriuo išleista daugiausiai tiražų atvirlaiškių. Šių eilučių autoriui pavyko surinkti apie 130 skirtingų tiražų atvirukų su Baltuoju švyturiu, nors jų yra dar daugiau.

Šių metų liepos mėnesį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (bendradarbiaujant su Lietuvos jūrų muziejumi ir privačiais kolekcininkais) bus atidaryta Klaipėdos švyturiams dedikuota paroda, ir joje pirmuoju smuiku grieš būtent Baltasis švyturys..