Denisas Nikitenka

Denisas Nikitenka: Bitėnuose yra toks unikalus reliktas, apie kurio egzistavimą kadaise žinojo tik vienetai

(2)

Kovo 16-ąją žinomas žurnalistas klaipėdietis Denisas Nikitenka savo asmeninėje feisbuko paskyroje sekėjus pasveikino su Su Knygnešio diena:

"Su Knygnešio diena ir linkėjimai iš slapto rūsio!.. Man asmeniškai greta oficialių valstybinių švenčių ši, mūsų kalbą, raštą padėjusiems išsaugoti fenomenaliems žmonėms skirta diena yra tokia pat svarbi.

Didžiulį įspūdį paliko (puiki diena nuvykti!) apsilankymas tikrame knygnešių avilyje: Bitėnuose.

Ten yra toks unikalus reliktas, apie kurio egzistavimą kadaise žinojo tik vienetai.

Tai – Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro Martyno Jankaus (1858-1946) gimtosios sodybos Bitėnuose (šalia Rambyno kalno) klėčio rūsys.

Jame buvo slaptas knygų sandėlis, kuris išliko autentiškas su jame matomis ypatingomis žymėmis.

Nuotraukos apačioje – akmenų grindinio fragmentas, o arkiniuose skliautuose ties ta vieta matyti šviesenė, lanku einanti linija. M. Jankus turėjo Bitėnuose spaustuvę, kurioje lietuviškos spaudos draudimo metais buvo slapta spausdinamos lietuviškos knygos ir laikraščiai. Bitėniškis buvo vienas iš legendinės „Aušros“ leidėjų.

Įėjus į šį klėčio rūsį išvysdavai eilinę daržovių, vaisių saugyklą. Nieko ypatingo. O aš pritūpęs, spėjama, toje įslaptintoje vietoje, buvusioje prikimštoje dtaudžiamų knygų ir laikraščių. Ilgą, arkinį rūsį į dvi dalis dalijo siena.

Štai, ką reiškia tas akmenų grindinio fragmentas: jis žymi sienos vietą. Visos kitos rūsio patalpos grindys išgrįstos raudonomis plytomis.

Tad už šios sienos per kažkokį slaptą įėjimą patekdavo tik tie, kurie žinojo jį esant. Būtent iš čia į Didžiąją Lietuvą keliavo lietuviški spaudiniai, kuriuos gabeno knygnešiai.

Šiame rūsyje-sandėlyje buvo laikomas ir „Aušros“ archyvas, kurį vėliau pavogė, bet atsitiktinai atrado Kaune.

Lietuviškos knygos Mažojoje Lietuvoje pradėtos leisti nuo 1865 m., ir šis kraštas buvo tapęs tikru fenomenu: steigėsi slaptos spaudos platinimo draugijos, veikė puikai išvystytas knygnešių tinklas, ir lietuviškas žodis plito.

Jei ne tokių lietuvybės puoselėtojų, kaip M. Jankus, veikla, atsidavimas (visą turtą ir ūkio pajamas skyrė spaudos leidybai ir platinimui, spaustuvė kelis kartus buvo ant bankroto ribos, ją gelbėjo tėvas, kol galų gale bankrutavo 1909 m. ir buvo parduota iš varžytinių), Rusijos imperijos tikslas (po 1863-1864 m. sukilimo) visiškai nutautinti lietuvius būtų pasiektas.

Be lietuviško rašto plitimo būtų asimiliavusis ir galbūt išnykusi ir pati kalba.

M. Jankus savo sodyboje Bitėnuose organizavo tos uždraustosios spaudos platinimą bei prekybą. Jo spaustuvę, sodybą tikrino daugybę kartų.

Už nelegalią arba Vokietijos valdžiai nepriimtiną veiklą buvo bene 40 kartų baustas areštu bei piniginėmis baudomis.

Bet jis toliau tęsė savo veiklą.

Toks net sakralinis rūsys. Kiekvienam lietuviui šventa vieta.

Deja, pačios autentiškos M. Jankaus spaustuvės nebeliko, bet ji atstatyta. Veikia nuotabus M. Jankaus muziejus Bitėnuose, kurį privalu aplankyti kiekvienam lietuvos patriotui, ypač – gyvenantiems Mažojoje Lietuvoje, nes turime, kuo didžiuotis.

*

Kovo 16-oji Knygnešio diena pasirinkta dėl knygnešių legenda tapusio Jurgio Bielinio, kuris gimė 1846 m. kovo 16-ąją († 1918 m.).

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje   

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder