Palanga tarpukariu buvo elitinis lietuvių kurortas. Savotiškas socialinis, viešojo gyvenimo podiumas. Juo žingsniuodamas galėjai prasilenkti su prezidentu Antanu Smetona, burmistru Jonu Šliūpu ar kunigo sutaną dėvinčiu poetu Maironiu. Tad elgtis reikėjo padoriai.
Bet greta to glamūrinio populiariausios vasarvietės gyvenimo egzistavo kitas. Šešėlinis. Šnabždesių ir paslapčių kupinas pasaulis. Jis buvo visai šalia. Už septynerių kilometrų Klaipėdos link.
„Vasarvietė, vadinama Nemerzatė. Be kita ko yra kurhauzas, pušų miškas.
Jūroje – maudyklės, pliažas. Apylinkė, kaip visur, čia visai graži ir įdomi.
Tačiau tas kurhauzas, apie kurį norisi plačiau prašnekti, yra dar įdomesnis“, - tokia yra 1933 m. specialiai Palangos vasarotojams skirto laikraščio „Palanga“ straipsnio įžanga.
Publikacija pavadinta „Kas yra Nemerzatė?“. Šalia teksto įdėta geidulingu žvilgsniu skaitytoją apsvaiginančios gražuolės nuotrauka.
Publikacijos autorius net savo vardo ir pavardės nedrįso paviešinti. Medžiokalniu pasivadino, ir jis pravėrė Nemirsetos kurhauzo duris. Taip subtiliai aprašyti kūniškos meilės lizdą galėjo tik neblogas plunksnos virtuozas.
„Į Nemerzatės kurhauzą dalis Palangos vasarotojų arba, tiesiau pasakius pramogų ieškotojų dažnai mėgsta daryti „ekskursijas“, kaip sakoma, linksmai paūžti ir laisvai tą valandą kurortiškai pagyventi.
Tie pramogų ieškotojai, su pilnom kišenėm pinigų, susižvejoję Palangos bendrose maudyklėse gelsvakases „undines“ taksomotorais vėjais nušvilpia į tą kurhauzą ir tenai, kaip poetas sako, naktis be miego praeina valsų ir fokstrotų sūkuriuose tarp cigaro dūmų ir saldžių pabučiavimų“, - užuominomis rašė autorius.
Taigi, jei yra tekę patirti atostogų romaną ir pasilinksminti kokiame klube su įpareigojančių santykių neprašančia moterimi, vadinkite tai „ekskursija“.
Štai, kaip džentelmenas turi įvardyti savo paklydimus.
„Staliukai apsėsti žmonių, linksmai šnekasi, šypsosi ir juokiasi.
Kai smuikininko D. Pommery kapela pradeda virkdinti stygomis aistringojo fokstroto taktus, publikos įkaitę variniai veidai dar labiau įlinksmėja, o vynas, šampanas, konjakas, martel ir benediktinas godžiai liejasi pro lūpas į burną.
Nemerzatė yra Palangos užkulisis pasislėpti nuo atsibodusių Palangoj asmenų, nuo pažįstamų veidų ir nuo kitų nepatogumų.
Užkulisis visokių linksmybių, džiaugsmų ir malonumų vasaros metais, kai laukuose siūbuoja varpose duona, kai pievose žydi gėlės, kai ošia žali medžiai, kai visa gamta pilna gyvybės“, - šis lyrinis žurnalisto nukrypimas yra aukštasis pilotažas.
Realiai rašė apie slaptų pasimatymų ir lėbavimų vietą, yra versija – net viešnamį, bet tas lietuviškas santūrumas... „Kai laukuose siūbuoja varpose duona...“ Bravo!
Aš nežinau, ar begalima sugalvoti geresnę reklamą giuvėsiais virtusiam Nemirsetos kurhauzui, kurį atstačius tokia pati nuotykių ištroškusi publika iš fokstroto ir benediktino laikų grįžtų bumerangu.
Pastatas turi savo nepakartojamą ir, taip, labai pikantišką istoriją. Visa rinkodara – jau sukurta.
Lietuviškasis Mulen Ružas...
- Kur tu visą naktį vadalojeis?
- Nemirsetoje... Ekskursijoje buvau.
- A, tada gerai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą