Ernestas Žvaigždinas pradeda jubiliejinių metų parodų ciklą

Pasak parodos kuratorės menotyrininkės Danguolės Ruškienės, ekspozicijos pavadinimas „Šiapus horizonto“ sufleruoja ribą, tačiau ji E. Žvaigždino tapyboje nėra baigtis - veikiau atspirties taškas.

„Horizontas čia suvokiamas ne kaip geografija, bet kaip mąstymo ir matymo teritorija. Tai vieta, kur kolektyvinė atmintis susilieja su asmenine patirtimi, o realybė transformuojasi į vizualinę metaforą.

Parodoje „Šiapus horizonto“ - gimtojo miesto motyvai ir figūratyvūs siluetai funkcionuoja kaip įjautrinti žemėlapiai, kuriuose ne tiek svarbios detalės, kiek santykiai: tarp žmonių, tarp žmogaus ir miesto, tarp miesto ir jūros.

Šiapus horizonto sutelkiama tai, ką autorius per gyvenimą pažino, išjautė, kas tapo jam artima ir brangu.

Tai erdvė, kurioje jis kuria vizualią autobiografiją, bet kartu ji lieka atvira interpretacijoms. Kartu tai - ir vieta, kurią galima palikti, bet kurios neįmanoma pamiršti.

Miestas, žmonės - asmeninė ir socialinė patirtis, praeities ir dabarties sintezė, tapatybės žymė. Autoriaus kūriniuose tapyba tampa ne vaizdu, o būsenų archyvu - instinktyviu, intymiu, atpažįstamu", - teigia D. Ruškienė.

Paroda „Šiapus horizonto“ veiks iki 2026 m. sausio 31 d.

Ji pradeda E. Žvaigždino kūrybos pristatymą, skirtą autoriaus 70-mečiui.

Jį dailininkas švęs ateinančiais metais ir ta proga planuoja surengti parodas ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.