Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
Originalioje nuotraukoje ir atvirutėje šiaurinis molas yra dešinėje pusėje, o uosto įplauka – kairėje, tačiau šiame pinige panaudotas veidrodinis šio vaizdo atspindys: molas – kairėje, uosto vartai – dešinėje, ir švyturio spinduliai nukreipti ne į Kuršių marių, o į Girulių pusę. Kodėl?
Lietuvos banko Pinigų muziejus rašo, jog šio banknoto autorius Rytis Valantinas iš pradžių svarstė sukomponuoti banknotą su Klaipėdos vaizdais.
„Studijuodamas Klaipėdą, nesuradau ryškesnių bruožų. Iškilo klausimas – vaizduoti miestą fragmentiškame vokiškos architektūros pavelde ar gilintis į uostą, pramonę?
Vydūno asmenybė, jo švietėjiškumas, pasaulėjauta stumtelėjo filosofiškumo link. Nutariau pasirinkti charakteringą uosto simbolį – švyturį, nors tai ir nebuvo labai originalu.
Archyviniai atvirukai ar nuotraukos iš laikraščių ir žurnalų apie Klaipėdos švyturį jūros fone manęs netenkino. Plastikos atžvilgiu jie buvo nuobodoki, saldokai romantiški.
Norėjosi išraiškingesnio piešinio, dramatiškesnio siužeto, tad nusižengiau enciklopediniam tikslumui ir kūriau savo jūrą“, - cituojamas dailininkas Pinigų muziejaus aprašyme.
Vos pasirodžius banknotui, reverso vaizdas sulaukė atgarsio – teigta, kad ne iš tos pusės į molą plakasi bangos, ne ten šviečia švyturys.
„Bet dailininkui daug svarbiau bendra banknoto kompozicijos logika, o natūralumas, enciklopedinis tikslumas jam rūpi mažiausiai.
Ne visi iki smulkmenų žino vaizduojamą peizažą, o pinigus rankose laikys visi, taigi labai svarbu, kad banknotas būtų sukomponuotas profesionaliai nepriekaištingai.
Jame jūra ir švyturys – simboliai, reiškiantys lietuviškus sentimentus jūrai, o ne peizažas, tiksliai nupieštas iš tam tikro taško“, - argumentus išdėstė minėtas muziejus.
Deniso Nikitenkos kolekcija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą