Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
Jis – vienas unikaliausių ir keisčiausių, nes įrengtas ant dirbtinai supiltos salos pačiose Kuršių mariose.
Informacijos apie šį 14 m aukščio ir už 13 km baltus signalus siunčiantį švyturį išties tenka su žiburiu ieškoti.
„Švyturio viduje – metaliniai laiptai ir apėjimo aikštelė su metaliniais turėklais. XX a. pradžioje švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa.
Pirmus dešimt metų marių švyturio šviesos energijos šaltinis buvo žibalas, vėliau – dujos“, - savo knygoje „Lietuvos švyturių istorija“ (2017 m.) rašė farologas Aidas Jurkštas.
Po kelių dešimtmečių suformuota jau įtvirtinta sala: į Pervalką buvo gabenami akmenys ir plukdomi prie švyturio.
Aplink jo pagrindą, sukalus polius, įrengta apsauginė salelė, kuri iš esmės ir lėmė šio neeilinio navigacinio objekto išlikimą.
Didžiausią pavojų Pervalkos švyturiui kėlė galingi ledonešiai, didžiule jėga mariomis judantys iš Nemuno žiočių link uosto vartų.
Prieškarinėse nuotraukose matyti, jog būtent pietrytinė salelės dalis – pati aukščiausia, tvirčiausia. Ji papildomai sutvirtinta 1948 m. ir 1960 m. vykdytų rekonstrukcijų metu.
Be kita ko, iki Pervalkos švyturio galima tiesiog... nubristi. Kadangi jis pastatytas seklumoje, vanduo žmogui siekia daugiausiai juosmenį. Nuo kranto iki švyturio – apie 250 metrų
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą