„Įkūnytas lietuvių ir lenkų paveldas“: šalia Varšuvos pristatyta memorialinė kompozicija Čiurlioniui

Atminimo ženklą kartu atidengė prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos kolega Karoliu Nawrockiu.

„Netoliese, Pustelniko raudonajame dvare, paskutinius gyvenimo metus praleido žymus Lietuvos menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Simboliška, kad nuo šiol kiekvieną praeivį čia pasitiks lietuviški koplytstulpis ir stogastulpis“, – atidarymo renginyje teigė G. Nausėda.

Jis kalbėjo, kad nors M. K. Čiurlioniui nebuvo lemta sulaukti nepriklausomos Lietuvos valstybės atgimimo, savo kūryba jis prisidėjo prie politinės tautos formavimo: „Su Čiurlioniu lietuvių tauta brendo laisvei, tuo pat metu išlaikydama stiprų ryšį su Lenkija ir lenkais.“

Tuo metu K. Nawrockis pažymėjo, kad M. K. Čiurlionis įkūnija lenkų ir lietuvių tautų santykius.

„Mikalojus Konstantinas Čiurlionis įkūnija būtent lietuvių ir lenkų bendrą paveldą. Jis būdamas lietuviu, garsino Lietuvą visame pasaulyje, bet taip pat jis būtent įkūnija lenkų ir lietuvių tautų santykius“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

Memorialinio objekto projektą sukūrė Lietuvos architektai Gediminas Antanas Sakalis ir Vaidotas Paliulionis bei lietuvių tautodailės meistras, medžio drožėjas Antanas Vaškys. Be kita ko, atidengta informacinė lenta su M. K. Čiurlionio citata ir gyvenimo metų įrašu.

Kompozicija šalia įvažiavimo į buvusio Raudonojo dvaro teritoriją pastatyta Kultūros paveldo departamento iniciatyva.

Atidarymo renginyje dalyvavusi Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj žurnalistams teigė, jog M. K. Čiurlionis – žinomas vardas lenkams, kurie susiję su kultūra, o jo kūryba demonstruojama vis dažniau.

„Esame vietoje, kur Čiurlionis gydymasis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus ir čia mirė. Šis naujas memorialinis objektas įprasmina ir jo atminimą čia Markose ir taip pat 150-ąsias gimimo metines, kurios Lenkijoje buvo minimos ypač aktyviai ir plačiai“, – žurnalistams Markose teigė A. Kočegarova-Maj.

Jos teigimu, minint kompozitoriaus jubiliejų Lenkijoje vyko apie pusę šimto renginių. Vieni ryškiausių – Lietuvos kamerinio orkestro koncertas Nacionalinėje filharmonijoje Varšuvoje ir M. K. Čiurlionio gimtadienio minėjimas Frederiko Šopeno muzikos universitete.

„Turėjome Čiurlionio fotografijų parodas, mokslinę konferenciją (...) būta ir Čiurlionio šiuolaikinių interpretacijų, kaip Čiurlionio muzikinių kūrinių aranžuočių kariljonui, kurios visus metus skambėjo Gdanske“, – aiškino kultūros atašė.

BNS rašė, kad Markose yra išlikęs ir sanatorijos-ligoninės pastatas, kur paskutines dienas praleido M. K. Čiurlionis. Markų savivaldybėje tartasi dėl galimybių tvarkyti pastatą bei įrengti jame kompozitoriui atminti skirtas patalpas, meninius akcentus. Tačiau KPD direktoriaus Vidmanto Bezaro teigimu, pastatas dabar priklauso vienuolėms, o jos atsisako bendradarbiauti dėl atminimo įamžinimo.

Markose kompozitoriaus M. K. Čiurlionio atminimas jau dabar yra įamžintas – Kultūros centre yra jo kūrybos simbolika dekoruota salė, vyksta jo vardo konkursai, menininko vardu pavadinta gatvė, veikia nedidelis muziejus.

BNS skelbė, jog 2025-uosius Seimas buvo paskelbęs M. K. Čiurlionio metais.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Kompozitorius Markose (buvęs Pustelnikas) mirė 1911 metų balandžio 10 dieną, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.